Kai nurimsta audros, laikas namo. Tokia mintis galėtų tapti lapkričio 17-osios vakaro leitmotyvu, kuomet klausantis Sauliaus Petreikio muzikos užliejo ramybė – tarsi grįžus namo pasinertum į ilgą lauktą jaukumą. Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo nuoširdžios, lietuviško ir keltiško folkloro persmelktos melodijos, atliekamos ne tik S. Petreikio, bet ir jo brolio Donato, skambinusio gitara, nuostabaus smuikininko Vytauto Mikeliūno, prie būgnų sėdėjusio Vyčio Vainilaičio, bosine gitara grojusio Domo Žostauto ir klavišininko Liutauro Janušaičio.