Uostamiestis vėl dvokia. Ne vienerius metus pietinės dalies gyventojai skundžiasi stipria smarve, o šis birželis kone pusei miesto tapo dar didesne kančia. Klaipėdiečiai nebežino, kur kreiptis, kad sulauktų pagalbos.
Buitinių konteinerių, atliekų rūšiavimo ir jų išvežimo tema neišsemiama. Į naujienų portalą JP kreipėsi skaitytojai, kurie piktinosi šalia šiukšlių konteinerių suverstomis buitinėmis ir kitomis atliekomis, kurių esą komunalininkai išvežti neskuba.
Prieš Seimo rinkimus žarstyti skambūs pažadai uždaryti Kauno mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo gamyklą (MBA) jau pamiršti. Toks variantas net nesvarstomas, bet permainų bus.
Šaltis verčia šildytis smarkiau nei įprastai. Iš kaminų besiveržiantys dūmai tampa rimta problema. Ir su ja susiduria įsikūrusieji ne tik miesto pakraščiuose, kur dauguma žmonių turi privačius namus, bet ir gyvenantieji pačiame Klaipėdos centre.
Lietuvoje veikia dešimt mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų, tačiau nė viena nekelia tiek problemų, kiek Kauno MBA. Klaidų virtinė, o kas atsakys už iššvaistytus milijonus?
Jonavos ir Kauno rajonų savivaldybės ketina inicijuoti neeilinį Kauno regiono aplinkos tvarkymo centro (RATC) dalininkų susirinkimą, kuriame siūlys priemones, įgalinančias pašalinti iš Kauno mechaninių biologinių atliekų (MBA) įmonės sklindančius kvapus.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, apsilankęs Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įmonėje, pripažino, kad buvo klaida gamyklą statyti gyvenamųjų namų apsuptyje, tačiau tikina, kad ši įmonė esą reikalinga.
Antradienį vykusiame Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) dalininkų susirinkime nuspręsta kreiptis į aplinkos apsaugos ministrą, kad šis išdėstytų savo nuomonę apie Kaune veikiančios ir smarvę aplinkinėms gyvenamosioms teritorijoms skleidžiančios Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA) perspektyvas.