Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė palikti galioti sprendimą nesuteikti prieglobsčio Baltarusijos aktyvistei, organizacijos „Mano namai“ vadovei Olgai Karač.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė susitarimą dėl naujų prieglobsčio ir migracijos taisyklių. Kaip teigė EP pirmininkė Roberta Metsola, derybos buvo itin įtemptos, o pats naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas gali būti vertinamas kaip vienas iš svarbiausių šios kadencijos teisėkūros paketų. Tačiau diskusijos vis dar tęsiasi: dalis akcentuoja solidarumą ir būtinybę dalytis migrantų našta, kiti siūlo pirmiausia spręsti ES išorės sienų problemas.
Klimato šiltėjimą patiriančios Tuvalu valstybės piliečiai turės teisę gyventi Australijoje, šis prieglobsčio pasiūlymas pateiktas penktadienį paskelbtame svarbiame Australijos ir Ramiojo vandenyno semiamos salų valstybės pakte.
Baltarusijos aktyvistės Olgos Karač prieglobsčio prašymas buvo nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės, trečiadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje devynerius metus gyvenančiai baltarusių aktyvistei, tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei Olgai Karač.
Jungtinėse Valstijose penktadienį nustojo galioti pandemijos laikų taisyklės, leidusios amerikiečių pasieniečiams skubiai išsiųsti šimtus tūkstančių būsimų prieglobsčio prašytojų, todėl migrantų ateitis tapo neaiški, o JAV pakurstyti nuolat nerimstantys debatai dėl imigracijos.
Norvegijoje prieglobsčio pasiprašė rusas, kuris, kaip teigiama, yra buvęs aukšto rango rango Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ narys, pirmadienį pranešė Šiaurės šalies valdžios institucijos.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena 145 tūkst. užsieniečių – tai sudaro daugiau nei 5 proc. šalies populiacijos. Stebimos tendencijos, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį – tad Lietuva tampa imigracijos šalimi.