Romos gydytojai perspėja dėl pavojaus sveikatai, kurį gali kelti į konteinerius gatvėse netelpančios šiukšlės, Italijos sostinėje atsinaujinus atliekų krizei, kurią dar labiau komplikuoja vasaros karščiai.
Mėlynoji pilnatis, kokia kitą kartą dangų nušvies tik 2021 m., geomagnetinės audros, kylančios Saulei "puolant" Žemę, karšti orai, užklupę Lietuvą dar net nesulaukus kalendorinės vasaros – pastarosiomis savaitėmis vykę gamtos reiškiniai, kaip neretai manoma, daro įtaką ir dažno savijautai. Ar tikrai?
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyrius penktadienį skelbė, kad, Lietuvoje jau kurį laiką vyraujant sausiems orams ir nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis miestuose gali pasiekti kritinę ribą.
Kai kuriose Baltijos jūros pakrančių vietose susidarė palankios sąlygos daugintis bakterijoms, galinčioms sukelti žaizdos infekciją, pirminę septicemiją ar diarėją (viduriavimą).
Mikrobangų krosnelę, kaip pavojingą atlieką, nors ji taip ir nereglamentuojama, laiko beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 40 proc. respondentų mano, kad freoninis šaldytuvas, kuris yra viena iš pavojingiausių elektronikos atliekų – visai nekenksmingas. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, dėl kokių elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojai baiminasi be reikalo, ir kokių pavojų nuvertina.
Margarinas, glazūruotos spurgos ar gruzdintos bulvytės – tai tik keli produktai, kurių sudėtyje yra transriebalų: nesočiųjų riebalų rūgščių, darančių žalą žmogaus organizmui.
Pernelyg didelės baimės turbūt kenkia labiau negu plastikinių maisto pakuočių naudojimas, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Polimerų katedros vedėjas prof. hab. dr. Ričardas Makuška.
Esant sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore padidėjo, Vilniuje ir Klaipėdoje vidutinė paros KD 10 koncentracija viršijo ribinę vertę.