Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) atgimsta legendinis Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona“. Choreografės Anželikos Cholinos režisuojamas, pirmą kartą Kaune statomas spektaklis žiūrovams žada nepamirštamą reginį.
Wolfgangas Amadeus Mozartas – trumpai gyvenęs ir legendų apgaubtas muzikos genijus. Ko gero, kiekvienas, paklaustas apie jį, paminėtų Requiem, bent kelias operas – tikriausiai „Don Žuaną“, „Stebuklingąją fleitą“. W. A. Mozarto muzika nenutyla teatruose ir koncertų salėse, ji naudojama (dažniausiai šabloniškai) filmuose, reklamose, gimtojoje Austrijoje jis yra reklamos ir rinkodaros dalis. W. A. Mozarto muzika pakylėja, džiugina, graudina, jaudina, ji nepavaldi laikui.
Operoje susijungia muzika, teatras, šokis, vaizduojamasis menas. Ji suteikia stiprių emocijų ir neužmirštamų įspūdžių, todėl mėgstama ir vertinama žiūrovų. Operos žanras ją pasirinkusiam atlikėjui kelia daug iššūkių, apie kuriuos žiūrovas nenumano. Matydamas didingą vaizdą scenoje, jis atsiduoda magijai, o kaip ji sukuriama – žino tik patys artistai ir operos kūrėjai.
Tikriausiai kiekvienas esame bent kartą sulaukę pasiūlymo „išeiti iš komforto zonos“. O kas galėtų būti komforto zona muzikoje? Tikriausiai kiekvienam savo. Mano – tai Kauno valstybinė filharmonija, į kurią, skirtingai nei į neretai koncertams naudojamą bene didžiausią Kauno vietą, galima patekti greitai ir be apsaugininkų patikros.
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija jau daugiau nei dvi dešimtis metų organizuoja respublikinį jaunųjų stygininkų konkursą, vėliau pavadintą buvusio gimnazijos smuiko pedagogo Kęstučio Ivaškevičiaus vardu (1924–2010). Pagrindinės konkurso pradininkės ir organizatorės buvo trys mokytojos: ekspertės Ramunė Bandzaitytė-Kalėdienė, Milda Pupelienė ir vyr. mokytoja Akvilė Brazauskienė. Galima sakyti, kad dėl šių atkaklių ir atsidavusių gimnazijos pedagogių konkursas tęsėsi kas metus, o pastaraisiais metais rengiamas kas dvejus metus.
Kalbėdami apie muziko profesiją dažnai nesusimąstome, kiek plati yra ši sąvoka, kokio gilaus išsilavinimo ir išmanymo reikalauja. Muzikai – tai muzikos kūrėjai, atlikėjai, muzikos pedagogai, teoretikai, muzikinių renginių organizatoriai, muzikinių technologijų specialistai ir t. t. Kartais šios muzikinės šakos susipina ir išskleidžia savo vaisius menininko veikloje.
Tarp kitų Kauno apskrities viešosios bibliotekoje saugomų artefaktų – keli šimtai šelako plokštelių. XX a. pirmosios pusės Lietuvos ir užsienio muzikos įrašai taptų prieinami juos restauravus.
Niekas nebėga taip greitai, kaip laikas. Prieš metus Kalėdas sutikau mažame šeimos rate, karantine. Karščiuojanti, neužuodžianti ir nejaučianti skonio. Vis dėlto Kalėdos buvo paprastos ir tikros. Paaiškėjo, koks iš tiesų mielas priešventinis šurmulys, koks graudus jausmas sėdint prie balta staltiese užtiesto stalo, neskubiai šnekučiuojantis su tėvais ir artimaisiais, kokie mieli ginčai apie indus, patiekalus, politiką.
Besibaigiantys 2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Šią iniciatyvą atliepė ir antrasis klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“, marijampoliečius pakvietęs į šešis koncertus ir solidžią edukacinę programą, kurioje vaikams vyko meistriškumo kursai ir interaktyvios paskaitos, užsiėmimai pedagogams.
Išgirdę žodį „kronikininkas“ dauguma mūsų tikriausiai įsivaizduoja virš storo folianto palinkusį garbų senolį su ilga, žila barzda, o ne šiuolaikinę miestietę, kuri lyg akis išdegusi bando suspėti į visus renginius, koncertus ir parodas.