Atvykusius prie Olando Kepurės nustebino natūraliai į gamtą įsilieję meno kūriniai, išsidėstę palei takelį link jūros. Kūrinių autorius – kol kas nežinomas, bet spėjama, kad tai – vietinių gyventojų darbas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelyje penktadienį prasidėjo „13.7 Šviesų festivalis“, per kurį ši miesto dalis nušvito meno kūriniais.
Ispanijos Prado muziejus ketvirtadienį pranešė aiškinantis 62 meno kūrinių savo kolekcijoje kilmę, siekdamas nustatyti, ar jie galėjo būti konfiskuoti Ispanijos pilietinio karo ar generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros metais.
Falsifikatų problema Lietuvos meno rinkoje nėra didelė, tačiau galimi pirkėjai turi išlikti budrūs įsigydami vieną ar kitą meno kūrinį, sako menotyrininkė Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Klaipėdos hospise galima pasigrožėti neeiliniais meno kūriniais, kuriuos sukūrė talentingi vaikai iš Kelmės specialiosios mokyklos bei "Kražantės" progimnazijos. Jų paveikslus spėjo įvertinti ir japonai, mat ši paroda neseniai buvo eksponuojama Tekančios Saulės šalyje.
Baltijos ir Taikos prospektus jungiančioje žiedinėje sankryžoje nuspalvinta dar viena požeminė perėja. Jau kurį laiką nuo prekybos centro „Norfa“ pusės einančius klaipėdiečius džiugino vilniečio Arturo Širino išmargintos sienos. Šįkart spalvų įgavo ir tunelis, vedantis prie vairavimo mokyklos.
Vienos filharmonijos orkestro naujametinio koncerto metu labai sunku atsispirti geros nuotaikos antplūdžiui, kai skamba Johanno Strausso "Radeckio maršas". Tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kas buvo Josephas Radetzky: Austrijos feldmaršalas, pasižymėjęs slopinant italų nacionalinį judėjimą.
Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius inicijuoja Dailės kūrinių įrengimo ir nukeldinimo viešosiose vietose taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos visiems statomiems meno objektams mieste turėtų būti skelbiamas konkursas. Tačiau, kai kurių uostamiesčio politikų nuomone, tokie taisyklių pakeitimai slopintų kūrėjų iniciatyvas.
Ką tik įvykusiame LXV Vilniaus aukcione didžiausios kovos vyko dėl dailininko Antano Žmuidzinavičiaus ir siurrealizmo tėvo Salvadoro Dali kūrinių, nors brangiausiai parduoti Lietuvoje pirmą kartą pasirodžiusi dailininko Jono Čeponio drobė ir tituliniu šio aukciono kūriniu tapęs dailininko Prano Gailiaus darbas.
Praėjusį penktadienį įvykusiame LXV Vilniaus aukcione didžiausios kovos vyko dėl lietuvių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) ir siurrealizmo „tėvo“ Salvadoro Dali (1904–1989) kūrinių, nors brangiausiai parduoti – Lietuvoje pirmą kartą pasirodžiusi dailininko Jono Čeponio (1926–2003) drobė ir tituliniu šio aukciono kūrinius tapęs dailininko Prano Gailiaus (1928–2015) darbas.