Klaipėdos vanduo

Vanduo yra visų mūsų gyvybės ir sveikatos šaltinis – šią nenuginčijamą tiesą žinome visi. Visgi, viena opiausių problemų, su kuria susiduriame XXI amžiuje – vandenynų tarša plastiku. Šiuo metu vandenynus teršia apie 5,25 trilijono plastiko gabalėlių. Siekiant skatinti visuomenę labiau rūpintis savo sveikata ir tausoti aplinką, trečius metus iš eilės didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuojama kampanija „Vanduo – gyvenimas. Dalinkis!“.

Sinoptikai tvirtina, kad Vakarų Lietuvą, įskaitant ir Klaipėdą, jau pasiekė stichinė sausra. Trečiasis gegužės dešimtadalis buvo labai sausas – vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo vos 0,7 mm, miškų gaisringumas uostamiestyje jau pasiekė 4 lygį, todėl žemė vis labiau prašosi drėgmės. Lyginant šių metų birželio pirmąsias dienas ir praėjusiųjų vandens suvartota 20 tūkstančių kubinių metrų daugiau. Šiuo metu uostamiestyje visi gyventojai yra aprūpinami geriamuoju vandeniu, tačiau jau dabar pasitaiko gyvenviečių, kuriose dėl išaugusio vandens suvartojimo tenka mažinti vandens slėgį.

116 tūkstančių stiklinių – tiek praėjusiais metais per vasaros sezoną išgėrė klaipėdiečiai iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pastatytų ir panaudos sutartimi Klaipėdos savivaldybei perduotų gertuvių. Tokiu draugišku aplinkai pasirinkimu klaipėdiečiai ir miesto svečiai atsisakė daugiau nei 11 tūkstančių plastikinių butelių. Praėjusią vasarą daugiausia vandens išgerta iš gertuvių, esančių prie Klaipėdos simbolio „Meridianas“ ir Vasaros estrados.

Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos per artimiausius metus potvyniai visoje Europoje dažnės, o dėl aukštesnės temperatūros vis smarkiau pliaups liūtys ir dažniau kils staigūs potvyniai. Ne išimtis Lietuva bei Klaipėda. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perėmusi dalį paviršinių nuotekų tinklų su mokslininkų pagalba atliko hidraulinį modeliavimą, kuriuo siekta išsiaiškinti užliejamų kiemų, gatvių priežastis bei geriausius sprendimo būdus Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.