galaktika

2011-08-30 16:09:50

Arti Žemės sprogusi supernova atveria naują Visatos pažinimo puslapį

Pastarosios dienos – ypatingas metas visiems pasaulio astronomams. Mat mokslininkai pastebėjo Ia klasės supernovos sprogimą tepraėjus vos kelioms valandoms nuo pačio įvykio pradžios. O ir pati supernova kaip niekada yra arti Žemės – nuo mūsų nutolusi per 21 milijoną šviesmečių. Žinoma, toks atstumas yra visiškai nepavojingas Žemei, tačiau astronominiais masteliais yra pakankamai nedidelis ir svarbiausia, mažiausias iš visų Ia klasės žinomų šių laikų supernovų. Nesunku suprasti, kodėl sujudo viso pasaulio astronomų bendruomenė – dar niekada mokslininkams n�

Skaityti daugiau

2010-10-14 16:31:34

Galaktikų augimo paslaptis – dujos

Europos astrofizikai teigia galintys paaiškinti, kodėl galaktikos plečiasi ir kaip iš pirminių struktūrų jos pavirto milijardus žvaigždžių turinčiomis milžinėmis. Analizuodami šviesos raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad pirmosios galaktikos susiformavo maždaug prieš 13 mlrd. metų, praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai. Tuomet jos ėmė didėti ir galiausiai tapo tokiomis milžiniškomis sistemomis, kurios matomos dabar. Tačiau vis dar neaišku, kodėl taip nutiko, praneša naujienų agentūra AFP. Iki šiol dauguma e

Skaityti daugiau

2011-01-04 01:37:27

Naujieji teleskopai leis žvilgtelti į pirmųjų žvaigždžių gimimą

Naujasis teleskopų tinklas leis astronomams pamatyti, kaip visatoje gimė pirmosios žvaigždės ir galaktikos. Naudodami naujo tipo teleskopą, kuris aptinka iš kosmoso sklindančius žemo dažnio radijo signalus, mokslininkai tikisi pažvelgti giliau į kosmoso platybes bei pamatyti įvykius, nutikusius dar ankstyvesnėje visatos praeityje, praneša telegraph.co.uk. Europoje išdėstytas 77 naujų teleskopų tinklas bus sujungtas su dviem radijo teleskopais, esančiais pietų pusrutulyje. Naudodamiesi jais astronomai tikisi aptikti užuominų, padėsiančių jiems suprasti, kaip iš atvės

Skaityti daugiau

2012-07-27 20:38:20

Mokslininkai aptiko žvaigždes, kurios neturėtų egzistuoti

Mokslininkai Paukščių Tako galaktikoje aptiko keturias žvaigždžių poras, kurias vadina „neįmanomomis“ – jos skrieja taip arti viena kitos, jog to negalima paaiškinti. Astronomai, naudodami Jungtinės Karalystės infraraudonųjų spindulių teleskopą Havajuose atrado keturias žvaigždžių poras. Visos jos sudaro dvinares sistemas, kuriose dvi žvaigždės aplink viena kitą apskrieja per mažiau nei keturias valandas. Iki šiol mokslininkai manė, kad tokie žvaigždžių dvynių deriniai negali egzistuoti, rašo SPACE.com. Mūsų Saulė neskrieja aplink kitą žvaigždę, ta�

Skaityti daugiau

2012-08-16 21:42:14

Galaktikų spiečiaus „ žvaigždžių proveržis“ nustebino astronomus

Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes. Dauguma galaktikų spiečių – didžiausių darinių visatoje – yra „raudoni ir mirę“, nes jie jau seniai sukūrė visas žvaigždes, kurias galėjo. Tačiau, kaip teigia teorija, spiečių formavimasis turėtų apimti ir vėsimo fazę, kuomet stebima naujų žvaigždžių skleidžiama mėlyna šviesa. Tyrėjai teigia aptikę įrodymų, jog didžiulis Fenikso spiečius per metus sukuria 740 žvaigždžių. Spiečius, esantis už 7 mlrd. šviesme�

Skaityti daugiau

2011-07-28 18:19:22

Paukščių Tako centre – kosminis begalybės simbolis

Astronomai Paukščių Tako galaktikos centre aptiko susisukusį dujų žiedą, besidriekiantį daugiau kaip 600 šviesmečių. Dujų žiedo, kuriame gimsta naujos žvaigždės, centre yra kilpa, panaši į kosminį begalybės simbolį, rašo SPACE.com. Kai kurios žiedo dalys pastebėtos jau anksčiau, tačiau Europos kosmoso agentūros „Hershel“ kosminis teleskopas pirmą kartą stebėjo visą struktūrą. „Herschel“ specialiai pritaikytas žvalgytis Paukščių Tako centre, nes jis aptinka infraraudonąją ir submilimetrinę šviesą, galinčią prasiskverbti pro tvyrančias dulkes.

Skaityti daugiau

2013-01-14 22:47:10

Britų mokslininkų atradimas meta iššūkį nūdienei visatos sampratai

Britų tyrėjai visatoje atrado didįjį kvazarų spiečių (angl. – large quasar group, LQG) – jį šviesos greičiu perskristi būtų galima tik per 4 mlrd. metų. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog šis objektas pakeis dabartinę visatos sampratą. Didįjį kvazarų spiečių sudaro ankstyvą visatos jaunystę siekiantys kvazarai ir galaktikos. Anot tyrėjų, šis objektas yra toks didelis, kad gali tapti iššūkiu moderniausioms kosmologijos teorijoms. „Nors suvokti jo dydį yra beveik neįmanoma, galime gana užtikrintai patvirtinti, kad tai yra didžiausia kosminė struktūra,

Skaityti daugiau

2009-05-15 21:11:30

Į orbitą paleisti du Europos teleskopai

Ketvirtadienį į kosmosą paleisti „Heršelio“ ir „Planko“ teleskopai, kurie bus naudojami Visatos kilmei, žvaigždžių ir galaktikų formavimuisi tirti. Du teleskopus, kurių bendra vertė siekia 6,2 mlrd. litų, į atvirą kosmosą nuskraidino „Ariane 5 ECA“ raketa. Raketa paleista iš Kourou (Prancūzijos Gviana) esančio Europos kosminio centro (EKC) kosmodromo. Teleskopai nuo nešančios raketos turėtų atsiskirti 11 tūkst. kilometrų aukštyje ir automatiškai nukeliauti iki savo stebėjimo pozicijų dar 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės. Manoma, kad šį atstumą teleskop

Skaityti daugiau

2012-07-15 00:42:26

Visatos kapinynai – bežvaigždės galaktikos

Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais. Anot tų teorijų, įstabiai švytinčiose galaktikose dega nesuskaičiuojamos galybės žvaigždžių, o šioms būtinos medžiagos (dujų) galaktikos ėmėsi iš kažkur kitur. Iš kur? Panašu, jog pagaliau astronomai bus suradę šviesios nūdienos maitintojas – bežvaigždes „juodąsias“ galaktikas. Bežvaigždės galaktikos egzistavo visatos pradžioje, o save, savo medžiagą išdalino būsimosioms galaktikoms. Europos Pietinėje observatorijoje (

Skaityti daugiau

2013-05-08 20:01:56

Mūsų galaktikos centre atgijo supermasyvi juodoji skylė Šaulio A*

Meniu patiekalai gal ir ne patys prašmatniausi, tačiau karšti net dūmai rūksta. Kosminis teleskopas „Hershel“ užfiksavo, kaip Paukščių Tako centre tūnanti, ilgą laiką badavusi supermasyvi juodoji skylė atgijo ir siurbia ekstremaliai aukštos temperatūros dujas, praneša Europos kosminės agentūros ESA astronomai. "Didžiausia staigmena – centrinio galaktikos regiono molekulinių dujų temperatūros aukštumas, - pranešime spaudai neslepia ESA mokslininkai. – Pasirodo, dujos ten įkaista iki maždaug +1000°C, o tai yra nepalyginamai aukštesnė temperatūra nei būdinga

Skaityti daugiau

Arti Žemės sprogusi supernova atveria naują Visatos pažinimo puslapį

Galaktikų augimo paslaptis – dujos

Naujieji teleskopai leis žvilgtelti į pirmųjų žvaigždžių gimimą

Mokslininkai aptiko žvaigždes, kurios neturėtų egzistuoti

Galaktikų spiečiaus „ žvaigždžių proveržis“ nustebino astronomus

Paukščių Tako centre – kosminis begalybės simbolis

Britų mokslininkų atradimas meta iššūkį nūdienei visatos sampratai

Į orbitą paleisti du Europos teleskopai

Visatos kapinynai – bežvaigždės galaktikos

Mūsų galaktikos centre atgijo supermasyvi juodoji skylė Šaulio A*

Ką manote apie valdančiąją koaliciją?

Dienos kadras