Iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, kuriam vadovavo buvęs jo partneris Šarūnas Stepukonis, galėjo dingti apie 40 mln. eurų, teigia bendrovės advokatas.
Lietuvos banko (LB) atstovams pareiškus, kad už Šarūno Stepukonio valdyto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdymo įmonės priežiūrą atsakinga Estijos finansų priežiūros institucija, pastaroji teigia nekontroliuojanti nei šio fondo, nei jo valdytojos.
Europos investicijų banko (EIB), kuris yra investavęs 20 mln. eurų į „BaltCap“ infrastruktūros fondą, viceprezidentas Thomas Östrosas interviu 15min portalui teigė esąs nusivylęs žinia apie iš fondo galimai pasisavintus milijonus eurų, tačiau tvirtino, kad tai nepaveiks EIB planų Lietuvoje.
Už privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ir jos fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija, sako Lietuvos banko (LB) atstovas, komentuodamas atvejį, kai „BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas pasisavinęs bei pralošęs daugiau nei 30 mln. eurų fondo įmonių lėšų.
Investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų, „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas teigia, kad Š. Stepukonis asmeninėmis lėšomis lošė ne vienerius metus, tačiau jau kelerius metus jis nėra bendrovės klientas.
Lietuva skyrė 10 mln. eurų naujam Europos investicijų banko (EIB) patikos fondui, kuris artimiausiu metu finansuos svarbiausios Ukrainos infrastruktūros atstatymą.
„Dirbdami kartu, Ukrainos labui galime nuveikti žymiai daugiau“, – teigė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, susitikęs su Ukrainos paramos fondo „BON Support Ukraine“ ambasadore Lietuvoje Daiva Baroniene. Fondo ambasadorė į Kauno rajono savivaldybę atvyko aptarti bendradarbiavimo galimybių.
Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.
Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio 30 d. Atsakome į dažniausiai žmones neraminančius klausimus dėl įtraukimo į kaupimą ir dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime.