Sveikatos apsaugos ministerija gyventojams nesudaro vienodų sąlygų, nustatydama nepagrįstą amžiaus ribą dėl nemokamų prostatos vėžio tyrimų, sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Genai ir amžius – vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių prostatos vėžio atsiradimą. Farmacininkas Eimantas Skalandis teigia, kad taikydamas profilaktines priemones vyras gali nesusirgti ar ilgam atitolinti šios ligos grėsmę. Pradėti rūpintis savimi galima nuo prostatos vėžiui prevencinį poveikį turinčių vitaminų ir veikliųjų medžiagų vartojimo.
Laiku diagnozavus ir parinkus tinkamą gydymą 5 metų išgyvenamumas dėl prostatos vėžio yra beveik 100 proc., o jauniems vyrams būdingas sėklidžių vėžys taip pat tiesiogiai susijęs su tėvystės problema. Tėvo dieną pasitinkant Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode tradiciškai šnekėta apie vyrų sveikatą – apie vyresnio amžiaus vyrams labiau būdingą prostatos vėžį ir jaunus vyrus dažniau užklumpantį sėklidžių vėžį. Tėvo dienos išvakarėse memorialiniais suoleliais tradiciškai pagerbti iškilūs onkologai: radiologas prof. Viktoras Mamontovas ir ginekologas doc. Jonas Vaitkevičius.
Dėl prostatos vėžio kasmet Lietuvoje netenkame apie 500 vyrų gyvybių. Prostatos vėžio diagnozė prieš šešis metus kojas pakirto ir žinomam iliuzionistui Arvydui Stoniui, tačiau vyras atrado savyje jėgų stoti į kovą su klastinga liga ir jam pavyko ją pažaboti.
Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Asociacijai priklauso ir Lietuvos urologų draugija. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga per savo gyvenimą susirgs vienas iš šešių vyrų. Lietuvoje, kaip teigiama Santaros klinikų pranešime, prostatos vėžiu serga apie 2500 vyrų, 500 kasmet jų miršta.
Prostatos vėžys klastingas – jam prasidėjus, ligonis nejaučia nieko bloga. Vienintelis būdas nustatyti vėžį – reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje tyrimą. Onkologai perspėja, kad pastaraisiais metais dėl COVID-19 infekcijos pandemijos net trečdaliu sumažėjo PSA testų skaičius. Gali būti, kad daug vyrų jau serga vėžiu, tačiau apie tai dar nežino.
Kada reikėtų pirmą kartą apsilankyti pas urologą? Kokios dažniausios vyrų urologinės ligos? Ar prostatos vėžį visada reikia gydyti agresyviais būdais? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytojas urologas.
Keturiolika metų Lietuvoje veikia Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–69-erių metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrų, kurie turėtų pasitikrinti, šalyje yra 381 tūkstantis, tačiau pas medikus atvyksta vos kas ketvirtas. Karantinas dėl COVID–19 pandemijos vyrams tapo dar vienu pretekstu nesitikrinti.
Patikslintais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti. Su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena 110 tūkst. žmonių ir 30 tūkst. iš jų – dešimt metų ir ilgiau.
Vyrai kantrūs ir nelinkę sureikšminti negalavimų, tai ypač juntama pandemijos metu, pastebi gydytojai. Pagirtinos savybės, bet tik ne tada, kai kalba sukasi apie prostatos sveikatą ir pavojingiausią jos ligą – prostatos vėžį. Jis kasmet atima apie 600 sutuoktinių, tėčių, sūnų, brolių gyvybių.