Privačioms elektromobilių įkrovimo prieigoms numatoma skirsti beveik 21 mln. eurų paramos, ketvirtadienį pranešė kvietimą teikti paraiškas paskelbusi Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Viena svarbiausių tvaraus turizmo sąlygų – minimalus poveikis aplinkai. Keliaujant elektromobiliu tai lengvai pasiekiama. Kaip šioms transporto priemonėms skirta infrastruktūra turėtų būti plėtojama Lietuvoje, kad geriausiai atitiktų tiek vietos, tiek ir užsienio turistų poreikius?
Per trejus metus Lietuvoje elektromobilių padaugėjo šešis kartus – šiuo metu jų registruota per 16 tūkst., kai 2020 metų pradžioje jų buvo 2,6 tūkst., rodo „Regitros“ duomenys.
Lietuvoje šių metų pirmą pusmetį įregistruota kiek daugiau nei 1 tūkst. elektromobilių – 72 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Latvijoje per šį laiką jų įregistruota 901 (119 proc. daugiau) ir Estijoje – 644 (79 proc.), rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys.
Skatindama viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrą Vilniaus valdžia ieško operatorių, kurie šalia namų įrengtų ir prižiūrėtų 538 tokias prieigas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 38 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) lėšų elektromobilių arba vandeniliu varomų automobilių įsigijimui, šios lėšos bus skirtos viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms.
Kol Palangoje gaudė šimtai į tradicines ištvermės „Aurum 1006 km“ lenktynes susirinkusių galingų vidaus degimo varikliais varomų bolidų, Lietuvos pakraščiuose tyliai ir kantriai rekordinius kilometrus rinko elektromobilio ekipažas.
Elektromobiliams skirtose vietose stovintys degalais varomi automobiliai – vis dar jokia retenybė. Taip pat pastebima, kad būtent hibridinių elektrinių automobilių vairuotojai kartais pamiršta susimokėti už parkavimą šiose vietose.
Apklausos rezultatai: tarp didesnes pajamas gaunančių lietuvių 3 proc. jau turi elektromobilį, lygiai tokia pati dalis ketina jį įsigyti dar šiemet, o 37 proc. tai ketina padaryti per artimiausius kelerius metus.