Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu.
Antradienį Europos Komisija atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.
Palūkanų judėjimo kryptis aiški – žemyn, sako Lietuvos banko vadovas. Anot Gedimino Šimkaus, turintiems paskolų tai reiškia mažesnes įmokas bankui ir daugiau lėšų vartojimui. Tačiau palūkanų karpymas turi ir kitą medalio pusę – terminuotieji indėliai uždirbs mažiau.
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia.
Norvegijos centro dešiniųjų Vyriausybė siūlo netradicinį būdą, kaip sugrąžinti išsilavinusį jaunimą į šalies kaimus. Tiems, kurie turi studentiškų skolų, nuo 2026 metų bus leidžiama kasmet nurašyti po 2 tūkst. 140 eurų, o sugrįžusiems į atokius Norvegijos šiaurės kaimus – po 5 tūkst. 135 eurus studijų paskolos.