Seime svarstomos naujos pataisos, kuriomis norima įpareigoti visus elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių naudotojus dėvėti šalmus. Vilniuje startuoja pilotinis projektas – nuo šiol prie paspirtukų prikabinta 600 šalmų.
Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turtą, tokiu atveju prarastus daiktus pavyksta grąžinti greičiau.
Vilniuje antradienį atidaromos pirmosios daugiafunkcės dviračių ir paspirtukų saugyklos, įrengtos šalia daugiabučių namų miegamuosiuose sostinės rajonuose – Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose.
Vis dažniau Vilniaus ir kitų miestų gatvėse galite pastebėti tradiciškai, bet kartu ir išskirtinai atrodančius dviračius. Tai – elektriniai dviračiai. Šie dviračiai jau tapo populiaria alternatyva tradiciniams. Kas juos daro tokiais išskirtiniais?
Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius, triračius, keturračius ar paspirtukus, jau gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 15 mln. eurų.
Klaipėda – uostamiestis, didžiausias Lietuvos logistikos centras ir vartai į kurortus, turintis didžiulį augimo potencialą, tačiau geriausius specialistus į Klaipėdą vis dar sunkiau pritraukti dėl gero ir kokybiško būsto trūkumo. Nenuostabu, kad butais naujame „Bastionų namų“ kvartale, statomame pačiame miesto centre, beveik senamiestyje, potencialūs pirkėjai ėmė aktyviai domėtis dar iki pradedant pardavimus.
Kartu su Europa ir kitais Lietuvos miestais rugsėjo 16–22 d. Vilnius minės tarptautinę Europos judumo savaitę. Tęsiant šią jau tradicija tapusią savaitę, sostinės gyventojai bent kartą per metus bus aktyviai skatinami atsikvėpti nuo savų automobilių keičiant juos į darnesnius ratus: dviračius, paspirtukus, riedučius, mažiau aplinką teršiantį viešąjį transportą, taip pat pasinaudoti dalijimosi platformų paslaugomis, o trumpus atstumus įveikti pėsčiomis.
Paprašyta pristatyti savo šeimą, Inga Tarasonienė juokiasi, kad tai keblus klausimas. Šeimos pagrindą sudaro ji, vyras Linas, dukra Morta ir sūnus Mykolas, tačiau labai artimą santykį palaiko su savo tėvais. „Tai – mūsų išplėstinė šeima. Taip pat turime pudelių veislės kalytę Boną. Ją irgi priskiriame prie šeimos narių“, – šypsosi I. Tarasonienė.