Valstybės biudžeto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,495 mlrd. eurų – 24,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas, tačiau mažinti mokesčių Vyriausybė neplanuoja.
Gegužę įsigaliojus Statybos įstatymo nuostatoms, gyventojams namo užbaigimo procedūros kaina pašoko iki 1,5 tūkst. eurų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) konstatavo, kad įstatymo pataisose apstu landų korupcijai.
Centrinės valdžios perviršis per penkis šių metų mėnesius siekė 331,1 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš metus, kai buvo taikomi karantino ribojimai, jis buvo deficitinis ir siekė 850,7 mln. eurų.
Partija „Kartu su Vyčiu“, anksčiau veikusi pavadinimu Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, turės į valstybės biudžetą grąžinti surinktą dalį nario mokesčio.
Dažnas vairuotojas vėl kasosi smegenis – degalų litro kaina kamuoja lyg alergija – jau du eurai, o skaičiukai degalinių kainoraščiuose ir toliau, panašu, šturmuos everestus.
Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus – iki 2024 metų – šalių vyriausybėms nesilaikyti griežtų deficito bei skolos rodiklių.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto įstatymą, tačiau sukritikavo Vyriausybę dėl per lėto tempo diegiant priemones, padėsiančias gyventojams amortizuoti kainų augimo šoką.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginti minimaliam mėnesio atlyginimui (MMA) šiuo metu nėra galimybės, kaip siūlė opozicija.