Artėjant gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dienai, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vyko tradicinis Laptevų jūros tremtinių brolijos susitikimas.
Jau kitą savaitę, nuo pat pirmadienio, Klaipėdoje bei visoje Lietuvoje bus minimos 81-osios metinės, žyminčios 1941 metų birželio 14-ąją prasidėjusius masinius gyventojų areštus ir trėmimus bei 82-osios metinės, kai 1940-ųjų birželio 15 dieną Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo „karinės specialiosios operacijos“ pradžios iš Ukrainos bei „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ į Rusiją išvežta daugiau kaip 951 000 žmonių, informuoja agentūra „Interfax“.
Prie ledjūrio su tėvais ištremtus ir ten likusius našlaičiais vaikus nuo pražūties prieš 75 metus per kelias ekspedicijas gelbėjo grupė Lietuvos inteligentų. Tėvynę pasiekė ir dalis vaikų, kurių motinos, nebegalėdamos jų išmaitinti, įvairiais keliais siuntė juos į Lietuvą.
Šeštadienį vykusiame tradiciniame tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje susitiko daugybė likimo brolių ir sesių. Dalytasi prisiminimais apie praeitį, o taip pat kalbėta ir apie dabarties aktualijas.
Birželio 14-oji klaipėdiečiams, kaip ir visos Lietuvos žmonėms, yra ne tik liūdesio diena. Prisimindami be kaltės į svetimus kraštus ištremtus tėvynainius, mokomės istorijos ir semiamės iš jos tvirtybės.
Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.