Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas.
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja, vadinasi, prižiūri patikėtas valdas ir atkuria minėtų šeimų gyvenimą čia, pratęsia atminties apie juos laiką.
Šiais metais minėsime Lietuvos dainų švenčių šimtmetį. Apvalaus jubiliejaus renginių fone – galimybė prisiminti ir padiskutuoti apie istorinį, kultūrinį ir politinį kontekstus, įvertinti šventės vietą mūsų kultūroje ir gyvenime. Apie dainų šventę, jos reikšmę ir kaitą pasikalbėjo kompozitorė Zita Bružaitė (Z. B.) ir Kauno miesto muziejininkės dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (A. S-Z) bei Irma Grigaitytė (I. G.).
Vieniems Velykos – artimųjų bendrystė, dar viena proga išvysti seniai matytus veidus, susėsti prie vieno stalo, nuoširdžiai pasikalbėti. Kitiems – šventų ritualų seka, pradedant gavėnios priesakų laikymųsi ir baigiant Didžiojo Velykų tridienio pareigomis. Mūsų pašnekovai dalijasi savo šeimos tradicijomis.
Filipiniečių švenčiamos Velykos anaiptol neprimena lietuviškų. Didįjį penktadienį šioje šalyje vyksta Biblijos laikų dramos atkartojimo ritualai. Apsisprendusieji gali patirti tas pačias kančias, kurias kažkada iškentėjo ir Jėzus Kristus, miręs ant kryžiaus.
Tik apie penki milijonai žmonių visame pasaulyje gimė vasario 29-ąją. Tikimybė gimti šią dieną – viena iš 1 461. Be to, keliamaisiais metais gimę kūdikiai vadinami „šuolininkais“, daugelis jų priklauso socialiniuose tinkluose egzistuojančiai Keliamųjų metų kūdikių garbės draugijai.
Meilė – universali kalba, o jos išraiškos formos įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Vienose įsimylėjėlių diena švenčiama kiekvieną mėnesį, kitose – tik vasario 14-ąją. Šia proga keičiamasi dovanomis: baltomis gėlėmis, juodu šokoladu, meilės laiškais ar net išdrožinėtais mediniais šaukštais.
Šiemet tradicinis Sausio 15-osios garbei skirtas žygis bus šiek tiek kitoks ir vyks kiek vėliau nei įprasta. Tikėtina, kad šiemet nakties žygyje dalyvauti norės ne mažiau žygeivių nei ankstesniais metais.
Artėjant Kalėdoms, uostamiesčio parapijų kunigai pastebi kintančią tradiciją – kunigų kalėdojimas tampa ne toks populiarus. Gyventojai vis uždaresni, mažiau pasitiki ne tik dvasininkais, bet ir apskritai nepažįsta daugiabučiame name gyvenančių kaimynų.