Kovidu sergančių žmonių daugėja, registruojami nauji greitai plintantys šią ligą sukeliančių virusų potipiai. Tačiau, pasak ekspertų, nerimauti pagrindo nėra, nes visuomenės imunizacijos lygis labai aukštas.
Nuo antradienio Lietuvoje įteisinta revakcinacija nuo koronaviruso visiems pilnamečiams gyventojams. Ar reikia, praėjus pusmečiui, vėl skubėti skiepytis? Ar verta pasidaryti antikūnų testą?
Praėjusią savaitę vidutinis paros naujų nustatytų COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 2 tūkst. Pagal susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų esame pirmi ES, pagal mirštamumą nuo COVID-19 – treti. Tačiau pastangas ištrūkti iš juodos naujų COVID-19 atvejų duobės ekspertai vadina nepakankamomis.
Antradienį prie Seimo vyko mitingas – dalyviai susirinko prieštarauti Vyriausybės politikai, siūlo Vyriausybei atsistatydinti. Didžioji dalis prieštaravimų susiję su privalomu skiepijimu ir galimybių pasu. Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirbliene akcentuoja vakcinacijos svarbą ir sako, kad ši infekcija mus šokdina, todėl privalome su ja kovoti.
Leidus pasirinkti, kurio gamintojo vakcina skiepytis, žinoma, norėtųsi saugiausios ir efektyviausios. Tačiau dauguma klaidingai supranta, ką reiškia skelbiami vakcinų efektyvumo skaičiai.
Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, persirgę COVID-19, turi antikūnų prieš virusą, kurie ne mažiau veiksmingi negu pati vakcina nuo koronaviruso. Todėl ekspertų taryba rekomenduoja neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę koronavirusu.
Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją.
Kasdien nauji užsikrėtusiųjų COVID-19 rekordai – 442, 474, 603 naujų atvejų per parą. Kuo antroji viruso banga skiriasi nuo pirmosios? Mitas ar tikrovė, kad moterims šis virusas kerta švelniau?