Žemiškasis gyvenimas neamžinas. Ar po jo bus dar kažkas, nežinome, bet norime tikėti, kad mirtimi viskas nesibaigia, kad mūsų sielos žengs pro šv. Petro saugomus dangaus vartus. Už jų – turėtų būti Rojus. Tikriausiai todėl eilė prie dangaus vartų nemažėja, o šv. Petras pro juos praleidžia ne visus. Birštono sakraliniame muziejuje eksponuojama grafikės Jolantos Galdikaitės retrospektyvinė paroda „Eilėje pas šventą Petrą“ nepraskleidžia paslapties šydo, kas bus patekus į laukiančiųjų eilę, bet paskatina susimąstyti apie tai, koks yra kiekvieno iš mūsų žemiškasis gyvenimas, ar neatskyrėme šventumo nuo savo kasdienybės. „Tai mano apmąstymai ir mano interpretacijos. Norėčiau, kad kiekvienas žiūrovas pajaustų, kas parodoje artima jam“, – sako menininkė.
