Giminėje sklando pasakojimas apie inteligentišką dėdę, netgi keiktis sugebėdavusį elegantiškai. „Gal jūs, tamsta, galėtumėte eiti šunims šėko pjauti?!“ – buvo stipriausias jo pasakymas ant ko nors supykus. Nusikeikti pasitaiko visiems. Tik viena, kai tai atsitiktinai ištinka, kita, kai viešai plūstasi koks Selas ar Gražulis, be necenzūrinių žodžių negebantys išreikšti savo minčių. Ir jau visai kas kita, kai keiksmai tampa norma mūsų vadinamajam valdžios elitui.