Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones.
Kai kurios Lietuvos įmonės supranta padedančios Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tačiau tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando eksportuoti įrangą, technologijas ir kitą produkciją į Rusiją, skelbia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Apie 40 proc. šalies įmonių bendradarbiauja su kariuomene, o dar 45 proc. norėtų dirbti kartu, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Tačiau Erika Kuročkina pasigenda užsienio investicijų gynybos srityje.
NATO paskelbus 14-ąjį tarptautinį inovacijų iššūkį, Lietuvos įmonės kviečiamos kurti technologijas, galinčias nuotoliu atpažinti minomis ar kitomis sprogstamosiomis medžiagomis užterštas vietas ir jas neutralizuoti, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Šiemet plėstis ketina maždaug trečdalis Lietuvos smulkių ir vidutinių verslų (SVV). Du trečdaliai iš jų šiemet sieks auginti pardavimus arba gamybą, tačiau ketinimai kai kuriose kitose srityse – kuklesni nei plėtrą planuojančių Latvijos ir Estijos verslų, rodo naujausia įmonių vadovų apklausa.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra sukūrė Lietuvos verslininkų, norinčių įgyvendinti Ukrainos atstatymo projektus, duomenų bazę, pranešė ministerija.
Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.
Lietuvos įmonių išlaidos aplinkos tausojimui 2022 metais siekė 949,2 mln. eurų – 33,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Tačiau bendrovių investicijos į šią sritį sumažėjo 35,6 proc. iki 197,2 mln. eurų – tai sudarė 20,8 proc. visų įmonių išlaidų aplinkosaugai, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Lietuvos įmonių su areštuotu turtu rugsėjį buvo 4 proc. daugiau nei prieš metus, o areštuoto turto vertė siekė 285 mln. eurų, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.