Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje nustatyta iki šiol menkai pažintų žydų institucijų rankraščių, kurių didelę dalį sudaro tarpukariu Vilniuje veikusio Žydų mokslo tyrimų instituto (YIVO) sukaupti dokumentai.
Kultūros ministerija nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai skyrė 10 tūkst. eurų, kad ši tęstų YIVO (Yidisher visnshaftlekher institut) žydų mokslinių tyrimų instituto archyvo skaitmeninimo veiklas.
Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje.
Žydų kultūros paveldo kelią Lietuvoje siekianti vystyti asociacija sukūrė internetinę svetainę, kurioje pristato lankytinus objektus: maldos namus, buvusias žydų krautuves, industrinį paveldą, vietas, kuriose gyveno ir kūrė įžymūs tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje žydai.
Vilniaus Didžioji sinagoga, pastatyta XVI amžiaus pabaigoje sostinės senamiestyje, ilgainiui tapo visoje Europoje Vilniaus miestą garsinančiu švietimo centru.
Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“.
Vilniuje sovietmečiu su žeme sulyginta Didžioji Sinagoga turi būti bent iš dalies atstatyta, tačiau tokia idėja gali būti įgyvendinta ne anksčiau nei po dešimtmečio, mano Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Prie Laimės žiburio – vieno žmogaus kapo – yra paminklas, laiptai, ten važiuoja turistai, o kitame šlaite, kur guli tūkstančiai žydų, ekskursijos nepopuliarios, LRT RADIJUI sako rašytojas Rimantas Vanagas.