Tą dieną iš vaikystės prisimenu kaip tam tikrą vyrų migravimą: apie 11–12 dienos lengvai įkaušęs kaimynas – nes juk nedarbo diena – eina su lengvai palamdyta tulpele namo, kyla į ketvirtą aukštą. O jau po valandos kitos išeina tvirtesnis, kad turėtų pagrindą po dar 3–4 valandų visiškai girtas bandyti sugrįžti. Nes pareigą įvykdė, žmoną ir kitas giminės moteris pasveikino. Tai buvo diena, kaip proga vyrams išgerti. Moters diena.
Ir niekaip man neišeina jos priimti kaip tarptautinės, švenčiamos visame pasaulyje, kaip dabar bandoma ją mums reabilituoti ir
