Elektroninių sukčių Lietuvoje pernai gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. eurų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai per praėjusius metus iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Generaline prokuratūra baigė didelės apimties ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui. Į šią bylą buvo sujungtas 21 skirtingas ikiteisminis tyrimas.
Jau praėjusių pabaigoje Lietuvos bankas pasidžiaugė, kad ėmusis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti investuotojus, apgaule išviliotų pinigų suma sumažėjo penkis kartus. Lietuvos banko asociacija šią savaitę patvirtino: sukčiavimas internetu ir toliau mažėja, tačiau nusikaltėliai nesnaudžia – augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius.
Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti?