Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Kinija yra pelninga rinka, todėl Lietuva turėtų elgtis pragmatiškai ir susilaikyti nuo kritikos jos atžvilgiu, rodo tyrimas.
Nors Kinija praėjusią savaitę nusprendė nebeišduoti vizų Lietuvos piliečiams, visgi, „laisvietis“ Vytautas Mitalas mano, kad ilgainiui pašliję santykiai tarp Vilniaus ir Pekino normalizuosis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su Europos Sąjungos (ES) kolegomis vykstančios diskusijos yra pirmas žingsnis link „27+1“ formato bendraujant su Kinija.
Darbo partija pripažįsta keičianti poziciją dėl santykių su Kinija, šios šalies pareigūnams išsakius abejones dėl buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suvereniteto, požiūrio į karą Ukrainoje.
Partijų susitarimas dėl užsienio politikos yra įmanomas tik atkūrus ryšius su Kinija, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, komentuodamas galimybes deryboms.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį perspėjo Kiniją, kad jos požiūris į Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą invaziją Ukrainoje bus labai svarbus formuojant Pekino ryšius su Europa.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“.
Rishis Sunakas sekmadienį pažadėjo laikytis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu, jei taps naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, ir pavadino Azijos supervalstybę „didžiausia grėsme“ šalies ir pasaulio saugumui.
Sprendžiant Lietuvos ginčus su Kinija esama tam tikrų pozityvių ženklų, tačiau apie tai kalbėti dar anksti, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.