Vienas 15 metų ir vyresnis šalies gyventojas pernai išgėrė 11 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,2 litro mažiau nei 2022 metais, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje.
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta pernai siekė 18,6 mlrd. eurų – 1,2 proc. mažiau nei 2022 metais (palyginamosiomis kainomis).
Lietuvoje veikiančių maitinimo įmonių ir restoranų pajamos pernai аugo 1,4 karto iki 1,26 mlrd. eurų. Šis rodiklis buvo 37 proc. didesnis nei priešpandeminiais 2019 metais, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį Vilniuje rengiant protesto akciją dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimo šio verslo įmonėms, asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020-2021 metais.
Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjęs Lietuvos maitinimo sektorius iškarto pajuto teigiamą nuo liepos įsigaliojusio lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) poveikį, tačiau pabrėžia, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo sukaupti lašiniai jau aptirpo arba net visai ištirpo.
Koronaviruso krizės paveikti kelionių organizatoriai jau gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) dėl tiesioginių paskolų, skirtų atsiskaityti su turistais dėl neįvykusių kelionių, o viešojo maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės – būtinosioms išlaidoms padengti. Šioms paskoloms skirta 30 mln. eurų.
Dėl šalyje įvesto karantino balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta mažėjo 9,3 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 44,1 proc., skelbia Statistikos departamentas.