Augintinio įsigijimas – svarbi atsakomybė, kurios lietuviai imasi vis dažniau. Į gyvūnų registrą įtraukiamų kačių ir šunų skaičius per metus išaugo net du kartus.
Antradienį Seime po svarstymo pritarta pavesti Aplinkos ministerijai formuoti gyvūnų augintinių gerovės valstybės politiką. Ministerija taip pat valdytų Gyvūnų augintinių registrą.
Teisės aktuose, turinčiuose užtikrinti gyvūnų gerovę, yra nemažai spragų, sako kai kurie parlamentarai. Seime buvo priimta įstatymo redakcija, pagal kurią būtų privalomas gyvūnų ženklinimas, taip pat aiškiai apibrėžtos ir gyvūnų suluošinimo sąvokos, tačiau šį klausimą Seimas vėl atidėjo.
Grupė parlamentarų siūlo 2022-uosius skelbti Gyvūnų gerovės metais, atsižvelgiant į pastaruoju metu atskleistus didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Gyvenant teisinėje valstybėje, kurios modelis pagrįstas teisės viršenybės principu, besiorientuojančiu į įstatymus, o ne savivalę, šiandien yra kalbama ne tik apie asmenų, bet ir gyvūnų teises ir laisves.
Vyriausybė pasitarime trečiadienį nusprendė kitai savaitei atidėti svarstymą dėl Žemės ūkio ministerijos tarpinstitucinės darbo grupės siūlymų siekiant užtikrinti griežtesnį reglamentavimą gyvūnų gerovei užtikrinti dėl per ilgo numatyto siūlomų pataisų įgyvendinimo laiko.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo rugsėjo 3 dienos inicijavo 33 tyrimus dėl gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygų pažeidimų, galimai nelegalios gyvūnų veisimo veiklos įvairiose vietose Lietuvoje.
Sekmadienį Lietuvą sukrėtė organizacijos „Tušti narvai“ paviešintas „Animal Welfare Foundation“ ir „Israel Against Live Shipments“ aktyvistų nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kokiomis tragiškomis sąlygomis iš Lietuvos į Izraelį buvo transportuojama 400 veršiukų. Trečiadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino informaciją apie tai, kas laukia veršiukų vežėjų, kurie turėjo pasirūpinti gyvūnų gerove.