Londone iš anksto antrajame ture balsavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kviečia savo konkurentę konservatorę Dalią Asanavičiūtę kovoti garbingai.
Laisvės partija kaltina konservatorius manipuliuojant Seimo rinkimų rezultatais Pasaulio lietuvių apygardoje ir vežant nuolatinius Lietuvos gyventojus balsuoti į Seinus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tai atmeta.
Suskaičiavus paštu keliavusius rinkėjų balsus paaiškėjo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje prireiks antrojo Seimo rinkimų turo, kuriame susirungs Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo Rinkimų kodekso pataisas, kurios leistų kitiems Seimo rinkimams išsaugoti Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą.
Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose 5 proc. balsų kartelės neperkopusiems „laisviečiams“ politologai prognozuoja nelengvą scenarijų. Anot jų, šios politinės jėgos laidoti dar nereikėtų, tačiau, norint išsilaikyti iki kitų parlamento rinkimų, Laisvės partijai gali kilti nemažai iššūkių.
Valdančiųjų laikotarpiu kilusios krizės apsunkino Laisvės partijos rinkimų kampaniją, o strateginis rinkėjų balsavimas pirmojo Seimo rinkimų turo metu nebuvo naudingas šiai politinei jėgai, sako šios politinės jėgos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Išankstiniuose Seimo rinkimuose savo balsą atidavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikina – artėjant balsavimui pasirodo tikrasis politikų veidas. Anot ministrės, kitaip nei kitos partijos, „laisviečiai“ yra vieninteliai, kurių žodžiai ir darbai iš esmės sutampa.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti po parlamento rinkimų turėti daugiau mandatų Seime, politinės jėgas paragino neskubėti formuoti koalicijų.
Lietuvos regionuose daugėja naujų gamyklų, kurių darbuotojams mokami didesni atlyginimai. Dėl to mažėja atskirtis tarp didžiųjų šalies miestų ir rajonų savivaldybių, o į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje gyvenusių lietuvių.