Ilgo proceso šventė Kulautuvoje prasidėjo simboliniu gatvės meno piešinio ant daugiabučio sienos atidengimu – jį sukūrė tapytoja, kulautuviškė Laura Slavinskaitė. Ji prisipažino, kad projekto metu apie Kulautuvą sužinojo daugiau nei per 24 metus, kuriuos praleido šiame nedideliame miestelyje ant Nemuno kranto tarp pušų.

Laimingo žmogaus simboliu menininkė pasirinko vietos gyventojų papasakotos istorijos apie paskutiniuosius Kulautuvos dvaro šeimininkus, kurių duktė slėpė žydus - išgelbėtos žydų mergaitės Rosian atvaizdą.

Projekto kuratorė Justina Petrulionytė gyrė vietos gyventojų bendruomenę, kurių dėka „Šiuolaikinės seniūnijos“ projektas susidėjo tarsi iš trijų dalių – piešinio ant daugiabučio sienos, daugiau nei 200 Kulautuvos gyventojų darytų nuotraukų ir interaktyvia fikcija paremtu žaidimu-gidu „Koolautuva“.

„Kulautuvos žmonės norėjo pafantazuoti kokios Kulautuvos jie norėtų ir prie šio projekto prisijungė menininkai, kurie jiems padėjo rasti kitą kampą pažiūrėjimui. Istorinių duomenų apie Kulautuvą yra daug, bet bendruomenė norėjo pasakyti, kad šiuo metu čia gyvenantys žmonės taip pat yra svarbūs, turintys savo požiūrį, savo istoriją, savo legendas. Todėl ir rinkome šiandien gyvenančių Kulautuvos gyventojų istorijas ir iš jų lipdėme pristatymą. Tai yra šiandienos Kulautuvos veidas“, - pasakojo kuratorė.

Po gatvės piešinio pristatymo visi buvo raginami į keliauti į kitą vietą naudojantis interaktyviu žaidimu-gidu. Būtinos priemonės – telefonas ir internetas. Žaidimo autorius Gytis Dovydaitis taip pat rėmėsi Kulautuvos gyventojų papasakotomis istorijomis, kurias savaip adaptavo žaidimui.

„Jis paėmė istorijų fragmentus ar kažkokius nuotykius ir įpynė į platesnę fikciją. Aš skaitydama atpažinau daugelį tų istorijų, tai, manau, kai kulautuviečiai žais ir patys save pamatys, jie bus maloniai nustebinti“, - neabejojo projekto kuratorė.

Praėjusi vasara daliai Kulautuvos gyventojų įsimins kaip vasara su fotoaparatu. Mat architektė Rasa Chmieliauskaitė pakvietė gyventojus pasižiūrėti į savo gyvenamąją vietą per fotoaparato objektyvą ir šiais unikaliais žvilgsniais pasidalinti su kitais.

Kulautuviečiai juostiniais fotoaparatais fiksavo jiems svarbias miesto vietas. Kartu vedė fotožurnalą, kuriame pasakojo apie tai, ką užfiksavo, aprašė kylančias asociacijas, prisiminimus ir vietų pasirinkimus. Vėliau kūrybinių dirbtuvių metu kulautuviečiai ieškojo istorijų, kurios apjungtų fotografijose užfiksuotus žvilgsnius į maršrutą.

Parodoje eksponuojama daugiau nei 200 fotografijų suteikiančių galimybę pamatyti Kulautuvą vietinių akimis.

Iš viso „Šiuolaikinės seniūnijos“ projekte dalyvauja 15 seniūnijų ar kaimo vietovių bendruomenių . Kiekviena iš jų turi savo kelia, stengiasi išsiaiškinti savo santykį su ta vietove, kurioje gyvena, o kartais pamatyti save iš naujo. „Buvo tokių atvejų, kuriems šis projektas tapo priežastimi pirmą kartą susitikti, pasikalbėti ir nuspręsti tapti bendruomene. Iš Kulautuvos bendruomenės galima pasimokyti to bendruomeniškumo jausmo, meilės savo kraštui“, - vietos gyventojus gyrė projekto kuratorė.