Trikdo ne vien triukšmas

Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, kelių asfaltavimo ir remonto darbai, ypač šalia miškų ar kitų gyvūnų buveinių, kelia didelį stresą laukiniams gyvūnams, sutrikdo nusistovėjusias jų migravimo trajektorijas.

Remonto darbai sukelia daug triukšmo, pasikeičia įprastas eismo srautas, tokiose vietovėse atsiranda daug naujų ir neįprastų kvapų.

"Prasidėjus tokiems darbams žvėrys persikelia į kitas vietas. Jeigu remontuojama ilga atkarpa, žvėrys gali rasti ramesnį jiems tinkamą praėjimą ir visai netikėtose, gana judriose vietose. Dažniausiai taip elgiasi stirnos", – pasakojo S.Paltanavičius.

Jo teigimu, gyvūnams reikia daug laiko priprasti prie naujų kelių, todėl ten, kur vyksta remonto darbai, reikėtų būtinai laikytis nustatytų greičio ribojimų.

Pavojingiausi – kanopiniai

Pusę fiksuojamų automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais sudaro incidentai su stirnomis.

Anot S.Paltanavičiaus, stambieji kanopiniai žvėrys rudenį šiek tiek keičia elgseną.

"Pirmiausia stirnų ir danielių jaunikliai tokiu metu – jau dideli, tad bendroji banda – gerokai gausesnė. Vakarais, rytais ir naktį jie keliauja nors ir į netolimas maitinimosi vietas, taigi gali kirsti kelius", – sakė gamtininkas.

Jo teigimu, briedžiai ir taurieji elniai rujoja iki spalio vidurio, rudenį jie labai judrūs, aktyvūs visą parą, jų galima tikėtis netradicinėse žvėrių susibūrimų vietose. Be to, elniai susitelkia į grupes po kelis ar po  keliolika ir keliaudami sudaro sunkiai išsprendžiamą problemą: per kelią perėjus grupei žvėrių, niekas nežino, ar jų dar bus daugiau, ar jau galima važiuoti saugiai.

"Rudenį Lietuvos keliuose dažnos lapės, kiškiai, ūdros ir bebrai, mangutai. Jie nėra patys pavojingiausi eismui, tačiau vairuotojai vis tiek turi būti atsargūs ir jausti atsakomybę dėl gyvūno gyvybės. Potencialiai žmogui ir jo automobiliui pavojingi kanopiniai – šernas, briedis, taurusis elnias, stirna, danielius", – teigė S.Paltanavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad rudens pradžioje elnių, stirnų ar danielių migracija nebūna itin aktyvi, tačiau nuo spalio pabaigos – išties intensyvi: žvėrys į maitinimosi vietas eina tamsiuoju paros metu, traukia į pastovias žiemojimo vietas, tad gali kelius kirsti neįprastose vietose.

Žala – neišvengiama

Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 1 700 eurų, KASKO draudimo žalos vidurkis – 1 041 euras.

Transporto priemonių sugadinimai, susidūrus su smulkesniu gyvūnu, pavyzdžiui, lape ar kiškiu – nedideli. Dažniausiai apgadinamas automobilio bamperis, rūko žibintai, priekinės automobilio grotelės.

Didesni gyvūnai padaro daugiau žalos – suskaldo žibintus, bamperį, priekines groteles, pažeidžia variklio skyriaus elementus, radiatorių. Susidūrimai su briedžiais baigiasi itin skaudžiai: dažnai nukenčia žmonės, kaip reikiant aplamdomas automobilis.

Visgi sunkiausios eismo nelaimės – kai nepatyrę vairuotojai bando išvengti susidūrimo su gyvūnais ir nesuvaldo automobilio, nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi į medžius, apvirsta ar išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą.

Jei susidūrėte su laukiniu gyvūnu, svarbu likti įvykio vietoje ir apie sužeistą ar nugaišusį miško gyventoją visada pranešti Bendrosios pagalbos centrui telefonu 112, gamtos apsaugos pareigūnams. Norėdami užregistruoti KASKO draudžiamąjį įvykį, taip pat informuokite Bendrosios pagalbos centrą, užfiksuokite situaciją ir praneškite savo draudėjui.

Patarimai

* Važiavimo greitį pasirinkite įvertinę oro ir kelio sąlygas, vietovę. Gyvūnai greitį suvokia daug blogiau nei žmonės ir elgiasi nenuspėjamai.

* Ypač atsargiems reikia būti iškart po saulėlydžio arba prieš saulėtekį, kai laukiniai gyvūnai aktyviausi.

* Negąsdinkite gyvūnų kelyje garso signalu.

* Pamatę kelyje gyvūną, įjunkite avarinius žibintus, sumažinkite greitį ir palaukite, kol gyvūnas pasitrauks nuo kelio.

* Būkite itin dėmesingi ne vien miškingose vietovėse: gyvūnai dažnai migruoja būriais.

Lapės, kiškiai nėra patys pavojingiausi eismui, tačiau vairuotojai vis tiek turi jausti atsakomybę dėl gyvūno gyvybės.