D. Smaliukas gimė 1936 m. liepos 28 d. Švendubrės kaime (buv. Varėnos r.). 1954 m. baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. 1959 metais baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. Įgijo biologijos, chemijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo specialybę. 1959–1979 m. dirbo Botanikos institute. 1979–2010 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 m. Vilniaus pedagoginis institutas), 1980–2002 m. dirbo Botanikos katedros vedėju, 1999 m. jam suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas. 1967 m. Vilniaus universitete D. Smaliukas apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gluosniai (Salix L), jų biologija ir biocheminė charakteristika“, o 1996 m. Botanikos institute apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvos gluosniai (Salix L) taksonomija, biologija, fitocenologija, biocheminės savybės ir ištekliai“ ir jam buvo suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.

Profesoriaus mokslinių tyrimų svarbiausios sritys – Lietuvos laukinės floros naudojamųjų augalų rūšių botaninė įvairovė, jų paplitimas, biologinės ir ekologinės ypatybės, Lietuvos gluosnių genofondas, kloninė atranka, genotipų morfologinės savybės bei produktyvumas. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių, išleido knygas: „Vaistiniai augalai“ (1973), „Rauginiai augalai ir jų panaudojimas“ (1975, rusų kalba), „Biologo vadovas“ (1987), „Lietuvos naudingieji augalai“ (1992), „Lietuvos dendroflora“ (2003), „Lietuvos raudonoji knyga“ (2007; visos su kitais), „Lietuvos gluosniai (Salix L.): taksonomija, biologija, biocheminės savybės ir ištekliai“ (1996).

Prof. D. Smaliukas buvo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Gamtos mokslų ekspertų komisijos narys, Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos narys, kartu su Botanikos katedros kolegomis vykdė plačius tyrimus gamtamokslinio ugdymo mokyklose problematikoje. Daugelį metų profesorius vadovavo Gamtos mokslų fakulteto tarybai, buvo ilgalaikis universiteto Senato narys. Jo pastangomis buvo įsteigta universiteto oranžerija, profesorius labai rūpinosi Gamtos mokslų fakulteto studentų praktikos baze Tamošiavoje, vadovavo fakulteto studentų lauko ir gamybinėms praktikoms bei tyrimo ekspedicijoms.

Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia gilią užuojautą velionio žmonai Apolonijai, kitiems šeimos nariams ir giminėms. Tegul iškilus profesoriaus atminimas ilgam išlieka visų mūsų atmintyje, kaip darbštaus ir pareigingo, studentų ir bendradarbių mėgstamo bei gerbiamo dėstytojo pavyzdys, sakoma LEU Alumnų draugijos nekrologe.

Su velioniu galima atsisveikinti sekmadienį (rugpjūčio 30 d.) nuo 15 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius).

Laidotuvės: išlydimas pirmadienį, rugpjūčio 31-ąją, 12.30 val. į Vilniaus m. Karveliškių kapines.