Kritikos lavina

E.Balsio skvero rekonstrukcijos projektą rengė IĮ "Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma".

Sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus teigimu, miestiečiai kritikuoja tuos pačius sprendinius, kuriais nepatenkinta ir miesto valdžia: pasigendama kontakto su esama gamtine aplinka, ryšio su tolesnėmis ar artimesnėmis perspektyvomis, harmonijos.

Per pristatymą ne kartą minėtas ir unikalesnės, šiai istorinei miesto daliai būdingesnės, architektūrinės išraiškos poreikis – projektas aptarimo dalyviams pasirodė tinkamesnis verslo ir administraciniam kvartalui. Tokį įspūdį kalbėjusieji siejo pirmiausia su planuojamu kietųjų dangų plotu – nors architektai akcentavo jį esant mažesnį nei priimtas standartas (suplanuota 4 000 kv. m vejos, 760 kv. m kietųjų dangų, 780 kv. m takelių ir 240 kv. m ploto paviljono terasa), daugeliui jis pasirodė perteklinis.

Kritikos sulaukė ir projekto autorių planas naikinti didžiąją šiandien skverą supančių ir jaukiomis zonomis suskaidančių gyvatvorių dalį. Skvero lankytojų neįtikino architektų argumentai – gyvatvorės šalintinos, nes uždaros erdvės tarp jų yra tapusios tiesiog šiukšliadėžėmis ir benamių rinkimosi vietomis.

Gyventojams abejonių kelia ir architektų planas pašalinti dalį skvero medžių – šie ne tik kuria šešėlį, valo orą, bet ir slopina judraus aplinkinių A.Mickevičiaus ir Vytauto gatvių eismo triukšmą. Nors architektai buvo numatę šalinti jų tik penkis, sutarta, kad medžių būklę ir perspektyvas darkart įvertins arboristai, o projekto autoriai atsakingai apgalvos galimybę medžius išsaugoti.

Specialistams rūpestį kelia ištiesinta ir išgrįsti suplanuota skvero įstrižainė, kuri visada buvo "tranzitinė" – gyventojų išminta trumpinant kelią, bet padengta kietąja danga labiau provokuoja pralėkti dviračiu, nei stabtelėti skvere.

Teks koreguoti

Savivaldybė pranešė, kad architektams dar teks drauge su akustikos specialistais padirbėti ir prie paviljono projekto – šis skvero projektavimo programoje numatytas kaip vieta muzikiniams renginiams, tad čia itin svarbūs ir koncertinę akustiką užtikrinantys sprendiniai.

Tiesa, pažymėta, kad rekonstrukcijos projektu labai patenkintas skverą puošiančios skulptūros "Paukščių lizdas" autorius skulptorius Gintaras Mikolaitis, kuris per viešą pristatymą pasakojo dešimt metų laukęs, kol atsiras protingų architektų, rasiančių geresnę vietą šiandien aikštės centre visiems ant kelio stovinčiam jo kūriniui.

E.Balsio skvero rekonstrukcijos projektavimo užduotį parengusio savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė reziumavo, kad projekto autoriai bus įpareigoti įvertinti visuomenės ir kolegų pastabas, kad galutinis sprendimas būtų tinkamas visiems būsimiems skvero lankytojams – ir rajono gyventojams, ir projektą inicijavusiems Kompozitorių sąjungos atstovams. Akivaizdu, kad teks pergalvoti ir kraštovaizdžio formavimo, ir apšvietimo sprendinius, sumažinti kietųjų dangų plotą, kokybiškai pabaigti paviljono projektą, paieškoti galimybės įrengti vaikų žaidimų zoną.

Ore sklandanti opinija

Tačiau "Vilniaus dienos" praėjusią savaitę kalbintas skvero rekonstrukcijos projekto autorius architektas Algirdas Umbrasas teigė kol kas iš savivaldybės jokio raštiško pranešimo ar protokolo dėl projekto negavęs – tad tai, kad projektą reikia koreguoti, "tėra tik ore sklandanti opinija".

"Žinoma, nuotaika yra kritusi mirtinai, – sakė architektas. – Mes daug aiškinomės su savivaldybės Architektūros skyriumi, kas čia įvyko. Juk yra aibė teigiamų pasisakymų, bet kažkodėl girdimi tie radikalūs pasisakymai, garsiausiai rėkiantys asmenys. Man tai nesuvokiama, o kaip kūrėjui, dar ir skauda. Juk niekados nedarai, kad būtų blogiau, juo labiau kad tai dar ir nekomercinis objektas. Jaučiu, kad ta jautri mero Remigijaus Šimašiaus aplinkos reakcija – politikų ruošimasis artėjantiems Seimo rinkimams. Juk žinome, kad tikras patriotizmas nėra deklaratyvus, jis nėra šaukiantis. Visada šaukiama, kai norisi būti pastebėtam."

Projektuotojo manymu, aptarime su visuomene išsakytos pastabos – labai fragmentuotos: kažkam atrodo, kad švies į akis šviestuvai, kitiems gaila medžių, nors jiems ir aiškinama, kad medžiai nebus kertami, tik pašalinami sergantys. A.Umbrasui susidarė įspūdis, kad daug kas net nesigilino į projektą.

Miestas ir centras, architekto įsitikinimu, reikalauja tam tikro estetinės išraiškos lygio, negalima padaryti iš parko kaimo, daržo, nors tai kai kam ir patinka. Žvyras nepatogus vaikščioti, tad turi būti kietesnė danga. Akmuo, kuris parinktas, tai ne kokios nors betoninės trinkelės, kitas lygis. Ir tos suprojektuotos kietos dangos mažiau, nei dabar yra žvyro, tik kažkodėl niekas nenori to girdėti. Negana to, toje akmeninėje dangoje atsiranda medinės dangos, tad balansas, A.Umbraso manymu, turėtų būti "gana skanus".

Sunku galvoti apie tolesnį darbą matant, kad savivaldybė neturi tvirto "stuburo".

"Krūmai – ar jie vertybė? Žinoma, bet kokie žalumynai mieste yra vertybė, ypač kai vyksta žaliųjų zonų užstatymai. Tačiau kai projektuojama bet kuri vieta, tai ne nuo žalumynų viskas prasideda, prasideda nuo esmės, kompozicijos, o žalumynai atsiranda po to. To nenorima matyti. Tai ką daryti mums, architektams? Žudytis toje vietoje? Juo labiau kad esame šio bei to specialistai, ne vienoje vietoje esame padarę gerų darbų ir nė dėl vieno kol kas ne gėda. Tad ir mums norėtųsi būti išgirstiems, bet kai ateinama su nuostata pasisakyti ir neklausyti, kas sakoma, tai šiek tiek slegia", – sakė A.Umbrasas.

Anot jo, projektuotojams savivaldybės ir Kompozitorių fondo atstovai surašė programą, kas tame E.Balsio skvere turėtų būti, kam jis turėtų būti pritaikytas: ir žmonėms, ir renginiams, ir rekreacijai. Laimė, vaikų žaidimo aikštelės nepageidavo, kaip dabar dažnai būna.

Kas žino geriau?

"Tokios štai šių dienų grimasos: graudu – kai tik nori kažką daryti, tada sukyla banga prieštaraujančių. Iki to laiko viskas gerai. Tik ar tikrai gerai? – svarstė menininkas. – E.Balsio skverą tikriausiai reikia nugyventi galutinai, tada jo vietoje labai sėkmingai galės atsirasti daugiabučių kvartaliukas. Juo labiau kad kažkada sovietiniais laikais buvo planuojama tą teritoriją užstatyti. Laimė, jis liko žalias – gerai būtų, kad ir liktų. Nebus mūsų variantas, gal kas nors kitas sugalvos kitaip. Ar tų kitų požiūris bus teisingas? Reikia diskutuoti. Ar mūsų teisingas – irgi reikia diskutuoti, bet ne fragmentuotai, mėgėjiškai, o įsigilinus. Juk klausant muzikos kūrinio nekyla mintis pasakyti: štai šitą dalį pataisykite, ir tada jau tiks."

Kas toliau? A.Umbraso teigimu, minčių yra visokių: nuo trenkimo durimis ir apsisukus nuėjimo iki toliau galvojimo, kad galbūt reikia dar pabandyti įtikinti. Bet kadangi patirties turi nemažai, žino, kad visų neįtikinsi. Tad nedaug vilties, kad kažkiek pakeitus projektą jis visiems įtiks.

Ypač sunku galvoti apie tolesnį darbą matant, kad savivaldybė neturi tvirto "stuburo": lyg ir apsisprendė, patvirtindama projektinius pasiūlymus, tik dabar keistai "neria į šoną" ir staiga atsisako savo pozicijos. Demokratija, architekto teigimu, labai geras dalykas, tačiau yra dalykų, apie kuriuos turi spręsti specialistai. Juk niekas nebando chirurgui nurodinėti, kaip jis turi operuoti.