„Jeigu kalbėtume apie Lietuvoje vykdytą romų genocidą mes, istorikai, susiduriame su šaltinių problema. Pati didžiausia yra šaltinių ir dokumentų problema. Tiems, kurie tyrinėja  holokaustą ar kitas nacių represijas, tikrai nemažai yra ir nacistinių įstaigų likusių dokumentų ir prisiminimų, dienoraščių, nuotraukų. Jais remiantis istorikai gali rekonstruoti  tą praeitį. Jeigu kalbame apie romų genocidą ir romų persekiojimą įvairiomis formomis – tai ne tik žudynės, bet ir areštas, kalinimas darbo stovyklose, koncentracijos stovyklose, išvežimas į Vokietiją ir kitus nacių okupuotus kraštus, tai didžiausia problema yra būtent dokumentų, šaltinių problema. Patys Lietuvos romai savo prisiminimų beveik nerašė ir nepaliko, tokių dokumentų iš Lietuvoje veikusių įvairių nacistinių ir kitų įstaigų likę labai mažai, kad galėtume atkurti, rekonstruoti genocido Lietuvoje vaizdą“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Bubnys.

Jo vertinimu, turimi skaičiai apie genocido mastą yra hipotetiniai. „Yra skaičiai, bet jie, mano nuomone, yra labai hipotetiniai. Pavyzdžiui, mes netgi nežinome tiksliai, kiek Lietuvoje gyveno romų iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo vienintelis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas 1923 metų ir pagal jį Lietuvoje, be Vilniaus krašto, gyveno 284 romų tautybės asmenys. Žinoma, kad skaičius nėra tikslus, nes dalis romų gyveno tokį klajoklinį gyvenimo būdą, juos suskaičiuoti, registruoti buvo gana sunku, kitas dalykas – ir patys romai dažnai nenorėjo pripažinti savo tautybės“, – sakė A. Bubnys.

Romai, kaip ir žydai, tai buvo dvi vienintelės grupės žmonių, kurios nacistinio režimo buvo persekiojamos dėl rasinių, tautinių motyvų.

Pasak jo, spėjama, kad iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 1,5 tūkstančio romų tautybės žmonių. Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus A. Bubnio duomenimis, nacistinės okupacijos ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta apie 500 romų tautybės žmonių.

„Tai išeitų, kad kas trečias romų tautybės žmogus buvo nužudytas arba žuvo Antrojo pasaulinio karo metais. (....) Romai, kaip ir žydai, tai buvo dvi vienintelės grupės žmonių, kurios nacistinio režimo buvo persekiojamos dėl rasinių, tautinių motyvų. Jie buvo persekiojami dėl savo tautybės – tai būtent tas tikrasis klasikinis genocidas“, – sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. A. Bubnys.

Rugpjūčio 2 d. minima Romų genocido atminimo diena. Šia diena Seimas birželį papildė atmintinų dienų sąrašą.