Galutinis sprendimas bus priimtas per kitą tarybos posėdį po dviejų savaičių. Alėjai mero Remigijaus Šimašiaus bendražygiai siūlo suteikti Trispalvės pavadinimą.

Sostinės meras sakė, kad tokį sprendimą reikia priimti įvertinant K. Škirpos antisemitizmą.

„Žmogus turėjo planą atsikratyti Lietuvos piliečiais, išsiųsti žydus, susidoroti su jais pasinaudodamas proga. Akivaizdu, kad tokią nesantaiką kurstęs ir Holokausto aktyvizmą paskatinęs asmuo tikrai negali būti atskirai garbinamas Vilniaus mieste“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams sakė meras R. Šimašius.

Anot iniciatyvos autoriaus Renaldo Vaisbrodo, K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

„Šis klausimas yra sudėtingas ir kelia nemažai emocijų“, – tarybos posėdyje sakė iniciatyvos autorius R. Vaisbrodas.

Už balsavo 27 tarybos nariai, prieš – 11, o devyni – susilaikė. Sprendimą palaikė R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcijos nariai, lenkų ir rusų aljanso atstovai. Artūro Zuoko bendražygiai ir keli valstiečiai buvo prieš, o dauguma konservatorių susilaikė.

Kritikai protestavo

Prieš tarybos posėdį prie miesto savivaldybės pastato sostinės centre apie šimtas K. Škirpos rėmėjų organizavo protestą.

Anot protestavusių, būtina įvertinti K. Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.

„Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami“, – BNS teigė 70-metis į protestą atėjęs Kasparas Genzbigelis.

Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami.

„Šis žmogus labai daug nusipelnęs Lietuvai ir jo vardu pavadintos alėjos pervadinimas būtų didelė nepagarba tiek jam, tiek valstybei“, – sakė 23-ejų studentas Tomas Kulešius.

Anot jo, nėra jokių įrodymų, kad K. Škirpa būtų prisidėjęs prie Holokausto.

„Jokių tiesioginių įsakymų K. Škirpa naikinti žydams ar prisidėti prie Holokausto neturėjo“, – teigė protestuotojas.

Lietuvos žydai patenkinti

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po balsavimo BNS teigė esanti patenkinta rezultatais.

„Aš esu patenkinta rezultatais, esu nustebinta daug kuo, kadangi šitas klausimas yra tyrinėtas šitiek metų, tiek yra literatūros. Aš pasitikiu šia taryba“, – sakė F. Kukliansky.

Anot jos, gatvės pavadinimai gali būti suteikiami tik nusipelniusiems žmonėms, o ne tiems, kurie vertinami kontroversiškai.

„Šiuo metu taryba sprendė ne K. Škirpos kaltę, o gatvės pavadinimo klausimą. Tam, kad pavadintum gatvę kieno nors vardu, tas žmogus turi būti to nusipelnęs. Gatvės pavadinimui kontroversiška asmenybė nėra tinkama ir čia nėra reikalo ginčytis“, – teigė žydų bendruomenės vadovė.

Anot F. Kukliansky, ji ir žydų bendruomenė nesumenkina K. Škirpos indėlio į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą ir įtvirtinimą.