„Šiais metais tikėjomės sulaukti 100–110 tūkst. turistų dėl įprasto turizmo Černobylyje paklausos augimo, o pernai turėjome 70 tūkst. turistų. Tačiau atsižvelgus į serialo pasirodymą, galime sulaukti 150 tūkst. žmonių“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė J. Emeljanenka.

Jo teigimu, 90 proc. turistų yra užsieniečiai, nors kelialapio kaina Ukrainos piliečiams yra 3–4 kartus mažesnė.

Ekspertas pabrėžė, kad dėl sudėtingos gidų rengimo procedūros ir Černobylio temos specifikos neturėtų atsirasti daugiau bendrovių, siūlančių ekskursijas po uždarąją zoną.

Tuo metu Aukščiausiosios Rados Turizmo pakomitečio vadovė deputatė Ana Romanova sakė, kad ekskursijų po Černobylį paklausa šiuo metu yra išaugusi beveik trečdaliu.

„Tačiau reikia suprasti, kad bumo tikimasi kiek vėliau. Tik vakar pasirodė paskutinė serija, daug kas dar nepažiūrėjo serialo, ir potencialūs norintieji laukia tinkamo momento apsilankyti Ukrainoje, svarsto galimybes“, – teigė A. Romanova.

Vis dėlto augant turistų srautui susiduriama su problema, kad per Černobylio zonos patikros punktus gali būti praleistas ribotas skaičius žmonių, be to, bėdų kelia vietos užterštumas.

Černobylio zona – „ne guminė, ir mums jau tenka valdyti grupes, nukreipti jas į skirtingas vietas, plėsti maršrutus“, kalbėjo J. Emeljanenka.

„Skubiai rengiame naujus gidus, ruošiame naujas vietas drauge su Černobylio uždarosios zonos administracija. Planuojama atidaryti naujų kontrolės punktų, kad galėtų įvažiuoti daugiau turistų“, – sakė jis.

Penkių serijų HBO miniserialą „Černobylis“ (Chernobyl) sukūrė režisierius Johanas Renckas (Johanas Renkas) pagal Craigo Mazino (Kreigo Meizino) scenarijų. „Černobylyje“ suvaidino tokios žvaigždės kaip Jaredas Harrisas (Džaredas Harisas), Stellanas Skarsgardas (Stelanas Skarsgordas) ir Emily Watson (Emili Votson).

Miniserialas pasirodė šiais metais ir tapo aukščiausią reitingą interneto duomenų apie kiną bazėje IMDb turinčiu televizijos serialu.

Dauguma scenų su reaktoriais buvo filmuojama uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) Lietuvoje, turinčioje tokio pat tipo reaktorius kaip ir Černobylio elektrinė.

1986 metų balandžio 26 dieną per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam Černobylio elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys, pasiekę teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos.

Branduolinis kuras degė 10 dienų, o pasklidusios radioaktyvios dalelės užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ištisos Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos paverstos negyvenamomis.