Taikos metu tolimajame Murmanske pavogtas 56 t sveriantis tiltas per Umbos upę. Tiesa, jis driekėsi į apleistą gyvenvietę ir jau senokai buvo nenaudojamas.

Vis dėlto supjaustyti ir išgabenti 23 m ilgio tilto konstrukcijas reikia ir jėgų, ir laiko, ir įžūlumo. Ir nors čia ne operacija "Overlord", bet irgi labai drąsu.

Šiaip ar taip buvo vagiama iš valstybės. Ir ne iš priešo, o iš savęs. Nesgi mažai tikėtina, jog tiltą per Umbą būtų pavogę kokie nors lapiai ar komiai.

Vogti iš valstybės garbės reikalu tapo dar gūdžiu kolektyvizacijos ir industrializacijos priešaušriu, kai kitos išeities išgyventi savo piliečiams "pati geriausia valstybė pasaulyje" nebuvo palikusi jokios alternatyvos.

Ilgainiui sovietuose vogimas iš valstybės tapo ne yda, o ˜dorybe, gebėjimu aprūpinti šeimą ir net sukaupti kokias nors atsargas dar blogesniems laikams, o jie irgi buvo visai įmanomi toje santvarkoje.

Tad pripratimas tapo prigimimu, įaugo į genus ir todėl neturėtų stebinti anei pieštuko, anei tilto, anei lėktuvnešio vagystė šalyje, kuri lig šiol apverkia sovietmetį ir raudonosios imperijos griūtį kaip didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą.

Bet geopolitinė katastrofa yra tai, kad vagies ir sukčiaus genas buvo pasėtas bei giliai įsišaknijęs ir kitose buvusios kruvinosios imperijos pakraščiuose.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai generalinis prokuroras prašo panaikinti tokio pono imunitetą ikiteisminiame tyrime "dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo".

Pats tuo įtariamas ponas mano, kad jis yra apkalbėtas ir su juo siekiama susidoroti. Galbūt.

Bet štai įdomu, kuo pasiteisins Kėdainių rajono valdžia, pasistačiusi laivą už 12 tūkst. eurų ir, kaip paaiškėjo, neturinti kur juo plaukti?

Tenka pripažinti, jog tilto per Umbos upę užkratas siekia kur kas toliau nei Murmanskas.