Pagal siūlomas priemones technologijos, apimančios genų redagavimą, genų perkėlimą ir genų reguliavimą, būtų priskiriamos prie „itin rizikingų“ ir būtų valdomos Kinijos Valstybės Tarybos – ministrų kabineto – Sveikatos apsaugos departamento.

Priemonės parengtos po to, kai mokslininko He Jiankui (Hė Dziankui) pareiškimas lapkričio mėnesį apie pirmuosius pasaulyje genetiškai pakoreguotus kūdikius šokiravo pasaulinę mokslininkų bendruomenę. Lapkritį gimusių dvynukių mergaičių DNR buvo pakeista, kad jos neužsikrėstų ŽIV.

Pasak jo, mergaičių DNR buvo pakeista panaudojant naują taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologiją CRISPR-cas9, leidžiančią mokslininkams labai tiksliai pašalinti arba pakeisti tam tikras genetinės medžiagos dalis.

Pranešimas, kad ji galėjo būti panaudota gaunant žmonių embrionus, išprovokavo didelį pasipiktinimą dėl šios procedūros etinių aspektų. Pasak mokslininkų, He Jiankui veiksmai sukėlė dvynukių sveikatai neaiškių pavojų, galbūt įskaitant mažesnį atsparumą virusinėms ligoms.

Genų redagavimas reprodukciniais tikslais iš esmės yra draudžiamas Jungtinėse Valstijose ir daugumoje Europos šalių. Kinijoje ministerijos gairėmis draudžiami embrionų tyrimai, kuriais „pažeidžiami etiniai ar moraliniai principai“. 2003 metais paskelbtose etikos gairėse sakoma, kad genų redagavimas leidžiamas tyrimų tikslais, bet tokiems eksperimentiniams embrionams negalima leisti vystytis daugiau kaip 14 dienų.

He Jiankui sakė, jog apvaisinimo mėgintuvėlyje metu redagavo kūdikių genus vildamasis, kad jie bus atsparūs AIDS sukeliančiam virusui, nes jų tėvas yra ŽIV nešiotojas. He Jiankui laboratorija įsikūrusi Šendžene Kinijos pietuose, o tyrimo dalyvius jis surado per vieną paramos AIDS ligoniams grupę. Pasak jo, tikslas buvo dar prieš gimimą perrašyti DNR, kad kai kurie vaikai gyvenime būtų atsparūs ŽIV.

Po He Jiankui pareiškimo Kinija iš karto sustabdė jo eksperimentus.

Prieš savo eksperimentą ir jo metu He Jiankui taip pat konsultavosi su tarptautiniais ekspertais, įskaitant JAV Stanfordo ir Rice'o (Raiso) universitetų, kuriuose jis buvo studijavęs, darbuotojus.

Likus mėnesiui iki informacijos apie jo projektą paviešinimo 34 metų He Jiankui interviu naujienų agentūrai AP sakė manantis, kad žmogaus embrionų genų redagavimas, po kurio gimsta kūdikiai, Kinijoje yra legalus, nes šalis neturi konkrečiai tai draudžiančio įstatymo.

Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ praėjusį mėnesį pranešė, kad šis mokslininkas pažeidė nacionalines gaires ir bus nubaustas už bet kokius teisinius pažeidimus. „Xinhua“ nenurodė, kokius įstatymus He Jiankui galėjo pažeisti, bet pažymėjo, kad jis suklastojo etikos ekspertizės dokumentus.

Be minėtų dvynių, kaip pranešama, po He Jiankui eksperimentų atsirado dar vienas embrionas, kuris kol kas nėra gimęs. Provincijos vyriausybės atliktas tyrimas patvirtino, kad per eksperimentą pastojusi antra moteris tebėra nėščia.

Visi šie trys kūdikiai bus stebimi medikų; jie bus reguliariai lankomi prižiūrint vyriausybės sveikatos apsaugos departamentams, nurodė „Xinhua“.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Švietimo ministerija nusiuntė pranešimus universitetams, reikalaudama vidaus patikrinimų dėl tyrimų, susijusių su genų redagavimu. AP atsiųstame elektroniniame laiške ministerija sakė paraginusi švietimo institucijas stiprinti mokslinių tyrimų etikos aspektų tvarkymą ir tikrinti tyrimus, kuriuose naudojama genų redagavimo technologija.

Pekino universiteto „Tsinghua“ mokslininkas Kehkooi Kee (Kehkui Ki), atliekantis kamieninių ląstelių genų redagavimo eksperimentus, AP sakė, kad popierių, kuriuos jis dabar turi pildyti, dėl sugriežtinto tikrinimo padaugėjo.

„He (Jiankui) yra neatsakingas mokslininkas“, – gruodžio pabaigoje, Švietimo ministerijai paskelbus savo nurodymus, sakė K. Kee ir pridūrė: „Net nenoriu vadinti jo mokslininku: jis yra neatsakingas žmogus.“

He Jiankui atvejis paveikė ir kitus mokslininkus, studijuojančius genų redagavimą. Tapo sunkiau gauti pritarimą genų redagavimo tyrimams, sakė K. Kee.

„Ši industrija plėtosis lėčiau, – pažymėjo jis. – Vyriausybė bus atsargesnė dėl tyrimų finansavimo, o privačios organizacijos, tokios kaip labdaros fondai ir startuoliai, bus mažiau linkę investuoti.“