Posėdyje nutarta, kad atsakingos institucijos iki pataisų svarstymo Seime pasikonsultuos ir išgrynins savo pozicijas, kokios yra šio pasiūlymo rizikos ir galimybės. Institucijų išvados turėtų būti pristatytos Seimo nariams. Įstatymo pakeitimo projektui Seime yra pritarta po pateikimo, svarstymas plenariniame Seimo posėdyje numatytas gruodžio 4 dieną.

Posėdyje Finansų ministerijos atstovas išsakė poziciją, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, bet šalies konkurencingumas taip pat yra svarbus, dėl to ministerija palaiko siūlymą. Komiteto narys Andrius Kubilius sakė, kad pataisoms reikėtų pritarti, o praėjus metams po naujos tvarkos įsigaliojimo įvertinti, kokių naujų grėsmių dėl to aptikta. Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pabrėžė, kad be pilietybės nurodymo asmens dokumente saugumo užtikrinti negalima.

„FNTT yra griežtai prieš tokį siūlymą. Visų pirma dėlto, kad vairuotojų pažymėjimų saugumo lygiai visoje ES yra skirtingi. Vienokie yra Bulgarijoje, kitokie - Jungtinėje Karalystėje. Saugumo analizė neatlikta. Nerezidentai ir taip, kaip rodo Latvijos, Estijos pavyzdžiai, kelia didesnę riziką, jų patekimas į Lietuvos finansų sistemą turi būti griežtai kontroliuojamas. Mes tikrai nenorime, kad į ją įeitų asmenys, naudodami vairuotojo pažymėjimą, kuris iš esmės patvirtina teisę vairuoti transporto priemonę“, - posėdyje sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Vilius Pečkaitis.

Kaip ELTA rašė, A. Palionis siūlo nustatyti, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įstatyme siūloma įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.

Pasak A. Palionio, Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).

Pataisų rengėjas teigia, kad Lietuvai šis sprendimas svarbus konkuravimui. Anot jo, Lietuvos jurisdikcijos konkurencinis trūkumas sustiprėja „Brexito“ kontekste, nes dauguma Didžiosios Britanijos licencijuotų finansų įstaigų ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungos šalis. Jos tikisi, kad šiose šalyse klientų tapatybės nustatymo reikalavimai būtų lygiaverčiai ir sudarytų galimybę teikti finansines paslaugas klientams, kurie buvo identifikuoti pagal Didžiosios Britanijos reikalavimus, t. y. naudojant Didžiojoje Britanijoje pripažintą asmens tapatybės dokumentą - vairuotojo pažymėjimą.

Šiuo metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento - fizinio asmens tapatybę, turi vadovautis Lietuvos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame, be kita ko, yra nurodyta kliento pilietybė. Kartu įstatymas nenumato galimybės kliento tapatybei nustatyti naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą.