Apie tai, kad būtinas skandalingos 2015-ųjų rinkimų Vilniuje istorijos ir R.Šimašiaus pergalės tyrimas [5], kalba ir esami valstybės atsakingi asmenys, ir buvę pareigūnai. Kai kurie politikai viešai siūlo diskutuoti, ar dėl neteisėto poveikio rinkėjams rinkimų rezultatai apskritai yra teisėti.

Lietuva – tarp 32 valstybių

Jau pavasarį per pasaulį nuvilnijo triukšmas paaiškėjus, kad net 87 mln. socialinio tinklo "Facebook" vartotojų asmeniniai asmens duomenys buvo neteisėtai perduoti rinkos duomenų analizės bendrovei "Cambridge Analytica". Beje, leidinio "Quartz" duomenimis, "SCL Elections" dirbo su daugiau nei 100 rinkimų kampanijų 32 pasaulio valstybėse. Paaiškėjus milžiniškiems neteisėto "Facebook" vartotojų duomenų panaudojimo mastams, šio socialinio tinklo vadovas Markas Zuckerbergas buvo iškviestas pasiaiškinti į JAV Kongresą, o į Europos Parlamento narių klausimus atsakinėjo tiesioginio ryšio metu.

Įtariama, kad bendrovė šiuos duomenis naudojo JAV prezidento rinkimų kampanijos, taip pat "Brexit" kampanijos metu. Dėl šių atvejų tyrimą yra pradėjusi Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iš karto, jau balandį, reagavo į šį incidentą ir konstatavo, kad "Facebook" ir "Cambridge Analytica" asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys.

Dabar aikštėn iškilo faktas, kad tas perspėjimas reiškia ne ką kita, kaip "Cambridge Analytica" pagrindinės įmonės "SCL Elections" galimą įtaką 2015 m. savivaldos ir mero rinkimams Vilniaus mieste. "Vilniaus dienos" turimoje 2014-aisiais sudarytos sutarties tarp Liberalų sąjūdžio ir "SCL Elections" kopijoje nurodyta paslaugų kaina – 30 tūkst. eurų. Pagal šį dokumentą britų kompanija R.Šimašiui buvo įsipareigojusi sukurti rinkėjų duomenų bazę ir pateikti duomenis apie sostinės rinkėjus.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Naujienų agentūrą ELTA Vilniaus meras R.Šimašius tikino, kad per pastaruosius rinkimus Vilniaus štabas tikrai nesinaudojo "Cambridge Analytica" įmonės "SCL Elections" paslaugomis, kai neteisėtai buvo renkami gyventojų duomenys rinkimų kampanijai. Tačiau jis neslepia, kad tokiomis paslaugomis naudojosi Liberalų sąjūdis.

Neteisėtai surinkti "Facebook" vartotojų duomenys buvo naudojami analizuojant jų psichologiją ir prognozuojant politinę elgseną, lyginant vartotojų paskyras su rinkėjų sąrašais, o atlikus vartotojų profiliavimą ši informacija būdavo naudojama rinkėjams paveikti. Pavyzdžiui, konkrečiam rinkėjui per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis buvo siunčiamos žinutės, šie duomenys būdavo perduodami "nuo durų iki durų" (D2D) kampanijas vykdžiusiems kandidatams.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, "Facebook" socialinis tinklas įsipareigojo asmeniškai informuoti asmenis, kurių teisės galėjo būti pažeistos. Lietuvos piliečiai, siekdami apginti savo pažeistas teises, pagal galiojantį teisinį reguliavimą su skundu gali kreiptis į tyrimą atliekančią Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros instituciją.

Pagrindinis klausimas: ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams? Nes minėtas "Facebook" duomenų neteisėto perdavimo skandalas susijęs ir su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Specialus NSGK posėdis

"Kas stovi už "Cambridge Analytica" kompanijos, skelbta labai plačiai. Žinomi jos ryšiai, manipuliacijomis, neteisėtu duomenų rinkimu grįsti metodai, – sakė Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas. – Mes, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tirdami politikų ir verslo ryšius matėme, kad su Liberalų sąjūdžio lyderiais glaudžius santykius palaikantys "MG Baltic" savininkai derėjosi su "Rosatom" atstovais, tarėsi, kaip dominuoti Lietuvos energetikos sektoriuje. Tas kaimynų pėdsakas liberalų rinkimų kampanijoje jau buvo atskleistas mūsų komiteto tyrimo metu. Tik mažiau apie jį viešai diskutuota.

Tas kaimynų pėdsakas liberalų rinkimų kampanijoje jau buvo atskleistas mūsų komiteto tyrimo metu.

Bet dabar, kalbant apie tai, kas vyko su "Cambridge Analytica", jei buvo neteisėtai naudojami asmens duomenys, turi sureaguoti institucijos. Jau reikia kreiptis ne į Seimo NSGK, o į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją. Ji turi atlikti tyrimą, pateikti visuomenei išvadas. Turi būti poveikio priemonės, jei rinkimams neteisėtai buvo renkami asmens duomenys."

V.Bakas sakė tikrai nežinojęs, kad "Cambridge Analytica" konsultavo liberalus, nes komiteto darbas nėra stebėti partijas. Tačiau tyrimo metu nerimą kėlė liberalų lyderių ryšiai su interesų grupėmis, neteisėtas ir liberalų, ir kitų partijų politinių kampanijų finansavimas.

"NSGK planuoja lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje skirti posėdį apskritai dėl įtakos rinkimams, pasikviesti įvairių sričių specialistus, specialiųjų tarnybų pareigūnus, Seimo frakcijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovus, – pareiškė NSGK pirmininkas. – Tarsimės, kaip galėtume apsaugoti savo politinę sistemą."

Ironiška, kad tušinukų dalijimas laikomas labai pavojingu pakreipiant rinkimų eigą norima linkme, o į manipuliavimą rinkėjais IT technologijomis net dėmesio nebuvo kreipiama.

"Be abejo, neteisėta įtaka rinkimams pavojinga. Ir tai rodo, kad partijos turėjo polinkį, net tradicijas naudotis neteisėtomis priemonėmis. Sakyčiau, šios minimos politinės grupės. Nes labai daug visko jau lenda, visokiausių istorijų, – aiškino V.Bakas. – O tie veikėjai bando užversti visas specialiąsias tarnybas skundais. Sakau, gal kaip tik padėkime apsivalyti, nes ar liberalų rinkėjas nusipelnė to, kad partija turėtų kažkokių neaiškių įsipareigojimų. Ypač kai kalbama apie priešiškas jėgas. Bet turėsime išaugti iš to. Didelis politinis iššūkis sistemai. Apskritai tiek dešinėje politinės sistemos pusėje turime didžiulį griovį, tiek kairėje turime griovį. Dešiniosios jėgos po tokių lyderių poelgių, išdavysčių iš esmės nebeturime. Ir tai – valstybės bėda."

Nuo "Almax" iki šių dienų

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Mečys Laurinkus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas užėmė tuo metu, kai visa Lietuva kalbėjo apie Rusijos "Almax" juodųjų technologijų poveikį per prezidento rinkimus, kurie atnešė sėkmę Rolandui Paksui. O kai Prezidentas suteikė Lietuvos pilietybę Jurijui Borisovui, atėjo ir nesėkmė. Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kai M.Laurinkus Generalinei prokuratūrai įteikė VSD pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo. Tačiau tas pats Konstitucinis Teismas atliko tyrimą ir paskelbė, kad R.Paksas sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją. Per apkaltą jis buvo pašalintas iš posto.

Prieš 16–17 metų "Almax" pavadinimas mirgėjo leidinių antraštėse. Vieni politikai smerkė kitus, bet prieš juodąsias technologijas nebuvo imtąsi jokių priemonių. Pasak M.Laurinkaus, "Almax" buvo susirinkusi, susisteminusi pasaulyje esančius poveikio metodus, juos naudoti jau senokai buvo labai populiaru.

"Prisimenu, dar Sąjūdžio laikais, kai pats dalyvavau rinkimuose, man kažkas davė vertimą iš anglų kalbos, kaip reikia laimėti rinkimus. Kaip gudrauti ir t. t. Jau tada buvo visokių technologijų, – nepriklausomybės pradžią prisiminė M.Laurinkus. – Stebėjausi, negi tokie dalykai naudojami. Pasirodo, objektyviai kalbant, naudojami. Aš nepasinaudojau, tuo metu užteko laisvės idėjos, ir rinkimai aiškūs.

Apie juodąsias technologijas kalbama jau seniai, jau du dešimtmečius. Visi žinojo, kad jos ateis ir į Lietuvą, tik nežinojo, kaip jos reikšis, kokiomis formomis. Laikai, technologijos pasikeitė, žmonės surado naujų metodų, kaip paveikti rinkimus. Klausimas, ar Rusija turi interesą tokioms technologijoms, kad paveiktų rinkimus Lietuvoje? Aišku, turi. Aš nustebčiau, jeigu neturėtų: tai ką ji veikia? Stengiasi paveikti visur, kur tik gali."

Neteisėtas poveikis yra poveikis. Ir Rusijos poveikis, ir Vakarų poveikis daro tik žalą Lietuvos demokratijai.

"Jei viskas yra tiesa, kas skelbiama apie "Cambridge Analytica" ir liberalų poveikį rinkėjams, manau, jau yra arti nusikaltimo, įsiskverbimo į neleistinus dalykus. Vienareikšmiškai pasakyti, kas čia, negalima. Reikia visapusiško tyrimo, gal ir teisminio tyrimo, o paskui daryti išvadas", – mano buvęs VSD vadovas.