Me­die­na ža­vi na­tū­ra­lu­mu

Par­ket­len­tes ren­ka­si žmo­nės, ku­rie na­mų jau­ku­mą suvokia jaus­da­mi pė­do­mis me­džio ši­lu­mą, no­ri ma­ty­ti medienos rie­ves. Yra trys me­di­nių grin­dų ti­pai: medžio ma­sy­vo, dvis­luoks­nės ir tris­luoks­nės par­ket­len­tės. Me­džio ma­sy­vo gami­niai ga­mi­na­mi iš vien­ti­so me­džio ma­sy­vo. Ši dan­ga ge­rai izo­liuo­ja ši­lu­mą, yra pa­tva­ri, bet ją su­dė­tin­ga mon­tuo­ti, vė­liau ga­li at­si­ras­ti ply­šių dėl me­džio nestabilumo. Len­tų ne­ga­li­ma klo­ti ant šil­do­mų grin­dų. Jei to­kia siste­ma įreng­ta ir bū­ti­nai no­ri­te me­di­nių grin­dų, rei­kia rink­tis dvis­luoks­nes ar­ba tris­luoks­nes parket­len­tes.

Kaip sa­ko Na­mų idė­jų cent­re [5] esan­čių sa­lo­nų „Quick-Step“ bei „Par­ke­tas ir Tape­tas“ va­do­vas Gied­rius Lau­ri­na­vi­čius, tris­luoks­nių par­ket­len­čių ga­min­to­jai su­tei­kia dau­giau­sia įvai­rių ga­li­my­bių pro­jek­tuo­ti pa­trauk­lų na­mų in­ter­je­rą. Pavyz­džiui, kai ku­rie ga­min­to­jai siū­lo tos pa­čios spal­vos skir­tin­gų dy­džių parketlen­tes, to­dėl ga­li­ma kom­bi­nuo­ti ne vie­ną klo­ji­mo bū­dą.

Tris­luoks­nės par­ket­len­tės klo­ja­mos kli­juo­jant ar­ba jun­giant len­te­les vadinamuoju plau­kio­jan­čiu bū­du. Rin­ko­je įsi­vy­rau­ja ąžuo­li­nės par­ket­len­tės, nes ąžuo­lo ka­mie­nas yra vie­no­dai tvir­tas vi­so­se vie­to­se, o uo­sio – ne. Dėl to, paklojus uo­si­nes len­te­les, kai ku­rios kam­ba­rio vie­tos ga­li bū­ti leng­viau pažeidžia­mos.

Vis dėl­to ir ąžuo­lo par­ket­len­tės, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis dan­gų gru­pė­mis, yra mažiau­siai at­spa­rios me­cha­ni­niam po­vei­kiui. Dėl to ne­rei­kia ti­kė­tis, kad medinės grin­dys il­gai bus to­kios pa­čios, kaip jų su­mon­ta­vi­mo die­ną, jei kambary­je daž­nai stum­dy­si­te bal­dus ir ap­skri­tai ten virs ak­ty­vus gy­ve­ni­mas. Tie­sa, me­di­nes grin­dis ga­li­ma vie­ną ar­ba du kar­tus at­nau­jin­ti šli­fuo­jant ir iš naujo la­kuo­jant.

Taip pat tu­rin­tie­siems grin­di­nio šil­dy­mo sis­te­mą rei­kės su­si­tai­ky­ti su di­des­nė­mis iš­lai­do­mis ši­lu­mai, ly­gi­nant su ki­to­mis dan­go­mis.

No­rin­tie­siems tvir­tu­mo

Prak­tiš­kiems žmo­nėms, ku­rie po būs­to ap­dai­los pir­miau­sia no­ri tu­rė­ti kuo mažiau bui­ti­nių rū­pes­čių, pa­ta­ria­ma pa­si­dai­ry­ti po la­mi­nuo­tos dan­gos len­ty­nas. Jos yra at­spa­riau­sios įbrė­ži­mams, dė­vė­ji­mui, o iš­vaiz­da ga­na ar­ti­ma me­di­nėms. Jau yra grin­dų ir su di­des­niu at­spa­ru­mu drėg­mei.

Vi­sos la­mi­nuo­tos dan­gos skirs­to­mos į at­spa­ru­mo kla­ses, to­dėl rei­kia įver­tin­ti, ko­kio­se pa­tal­po­se jos bus klo­ja­mos. 32 at­spa­ru­mo kla­sės la­mi­nuo­tos grin­dys skir­tos nau­do­ti bui­ti­nė­se pa­tal­po­se. Jų vi­siš­kai už­ten­ka gy­ve­na­mie­siems namams. 33 ir 34 at­spa­ru­mo kla­sės – skir­tos ko­mer­ci­nėms pa­tal­poms, kur ypač di­de­lis žmo­nių srau­tas. Yra ga­min­to­jų, ku­rie siū­lo tos pa­čios spal­vos ir raš­to len­te­les vi­soms kla­sėms. Tai yra pa­to­gu tiems, ku­rie sve­tai­nė­je no­ri itin at­spa­rių grin­dų, bet jų ne­ver­ta klo­ti mie­ga­ma­ja­me, o rei­kia vi­sur vie­no­dos dan­gos. Taip su­tau­po­ma, nes di­dė­jant kla­sei brangs­ta ir dan­ga.

Kai ku­rie ga­min­to­jai siū­lo ga­mi­nius su an­tis­ta­ti­niu, leng­vai nu­va­lo­mu pa­vir­šiu­mi. La­mi­nuo­tas grin­dis ne­sun­ku su­mon­tuo­ti ir na­gin­ges­niems ne­pro­fe­sio­na­lams.

Vi­ni­li­nė dan­ga – ma­lo­nu ženg­ti

Pas­ta­rai­siais me­tais vis la­biau po­pu­lia­rė­ja vi­ni­li­nė grin­dų dan­ga. To­kį populiarumą le­mia di­de­lis jų pa­na­šu­mas į na­tū­ra­lią me­die­ną: at­ku­ria­ma pa­na­ši į me­di­nių len­tų teks­tū­ra, jos yra ty­lios, ma­lo­nios vaikš­čio­ti.

Ki­tas la­bai svar­bus pra­na­šu­mas – di­de­lis at­spa­ru­mas me­cha­ni­niam po­vei­kiui, jos ne­nu­si­dė­vi ma­žiau­siai 25 me­tus. Tie­sa, il­ga­lai­kis nuo­la­ti­nis sun­kaus bal­do kon­tak­tas ga­li de­for­muo­ti pa­vir­šių, to­dėl ne­pa­ta­ria­ma ant vi­ni­li­nės dan­gos statyti sun­kių bal­dų siau­ro­mis ko­je­lė­mis.

Ši dan­ga tu­ri to­kias pa­čias at­spa­ru­mo kla­ses kaip ir la­mi­nuo­to­ji. Vi­ni­li­nė dan­ga yra ge­riau­sia ši­lu­mos lai­di­nin­kė, to­dėl pui­kiai tin­ka šil­do­moms grin­dims.

Vi­ni­li­nės len­te­lės yra dvie­jų rū­šių – su už­rak­tu ir kli­juo­ja­mos. Pas­ta­ro­sios lankstes­nės, bet abi rū­šys tu­ri bū­ti kli­juo­ja­mos, jei klo­ja­mos drėg­no­se patalpose. Jų pa­vir­šius vi­siš­kai at­spa­rus drėg­mei.

Kam svar­bi es­te­ti­ka, tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar vi­ni­li­nė dan­ga yra ho­mo­ge­ni­nė, ar he­te­ro­ge­ni­nė. Bran­ges­nė yra pa­sta­ro­ji, nes me­die­nos rie­ves imi­tuo­jan­tis raš­tas pa­si­kar­tos ma­žiau­siai kas pen­kias len­tas ir ne­bus vie­no­das vi­so­se len­te­lė­se. Kli­juo­jant vi­ni­li­nę dan­gą bū­ti­nas la­bai ly­gus pa­grin­das, to­dėl rei­kia iš­lie­ti išlygina­mą­jį sluoks­nį, o tai pa­di­di­na mon­ta­vi­mo iš­lai­das, tuo la­biau kad šį dar­bą pa­tar­ti­na pa­ti­kė­ti pa­ty­ru­siems dar­buo­to­jams.