Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija antradienį atmetė kalėti nuteisto Drąsiaus Kedžio bendrininko Raimundo Ivanausko skundą.

Šio teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nuteistasis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

„Prokuratūrai po tokio teismo nuosprendžio ir nutarties tikrai atsiranda perspektyva. Visada mes matėm problemą, kad nužudymai šie tiriami per padėjėją, nesant nei vykdytojo, nei kitų asmenų, turiu galvoje spektrą dėl kurstymo ir kitus veiksmus. Po Aukščiausiojo Teismo nutarties atveriamas kelias toliau tęsti ikiteisminį tyrimą aiškinantis visą nusikalstamą mechanizmą. Čia ne būtinai aš taikau N. Venckienei, ar kam konkrečiai – čia ikiteisminio tyrimo institucijų klausimas. Keista būtų, jei šiuo nuosprendžiu nusikaltimo aiškinimas ir pasibaigtų“, – BNS teisme sakė advokatas V. Bužinskas.

Nužudyto teisėjo sesuo Sigita Uogintienė taip pat mano, kad kol kas nėra įvardinti nusikaltimų užsakovai ir kuo buvo siekiama nužudymais.

„Tikimės, kad Generalinė prokuratūra nesudės rankų ir toliau tęs tyrimą,  galutinai išaiškins, kas buvo vadovas, kokių turėjo interesų ir dėl ko nekalti žmonės yra kapuose. Mes linkime teisinei sistemai išaiškinti šią sunkią bylą. Mes to laukiame ir tikimės “ – BNS sakė S. Uogintienė.

Ji sako, kad jos brolis J. Furmanavičius net nepažinojo, įtariama, jį nužiudžiusio D. Kedžio, J. Furmanavičiaus nepažinojo ir D. Kedžio bendrininkas R. Ivanauskas.

„Vienintelis pažįstamas žmogus buvo – kolegė iš civilinių bylų, ponia N. Venckienė. Manome, kad ji grįžusi galėtų labai daug įnešti aiškumo ir padėti iki galo išaiškinti šį žiaurų nusikaltimą. Dabar ji kalėjime, tai  atpildas, mano motinos kruvinos ašaros paveikė, mes manome, kad būdama kalėjime, N. Venckienė pradėjo atlikti savo bausmę“ ,– BNS sakė nužudyto teisėjo sesuo.

Šiemet vasarį N. Venckienė buvo sulaikyta JAV, šiuo metu sprendžiama dėl jos išdavimo Lietuvai.

Nusipelno realios laisvės atėmimo bausmės

Pernai birželio 2 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti realią laisvės atėmimo bausmę. Pagal ją negalią turintis vyras kalės aštuonerius metus – tai yra minimali bausmė už tokį nusikaltimą. Kaunietis yra pripažintas kaltu kaip padėjėjas D. Kedžiui rengiantis daryti nusikaltimus – planuojant keturių žmonių žudynes.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius, tą pačią dieną prie namų nužudyta D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

Prokurorai teigia nustatę, kad žmogžudystes galėjo įvykdyti garliaviškis D. Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

„Pedofilijos motyvas visiškai paneigtas, tačiau neatsakyta į klausimą, kodėl ir už ką. J. Furmanavičius nepažinojo nei D. Kedytės, nei D. Kedžio, jo nepažinojo ir D. Kedys“, – BNS sakė advokatas V. Bužinskas.

Realią laisvės atėmimo bausmę galioti palikęs Apeliacinis teismas skelbė, kad R. Ivanausko sveikatos būklė buvo bloga, bet tokia būklė netrukdė padėjėjo vaidmeniui – patarinėti, planuoti nusikaltimus, pažadėti dėl nusikaltusio asmens pasislėpimo. Sveikatos pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina jo pavojingumo visuomenei. Buvo paskelbta, kad po nusikaltimo padarymo R. Ivanauskas visiškai apako.

Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad teismai, pripažindami R. Ivanauską kaltu dėl bendrininkavimo nužudyme, nevartojo tokių formuluočių, kurios reikštų D. Kedžio kaltę darant šią nusikalstamą veiką.

Pedofilijos motyvas visiškai paneigtas, tačiau neatsakyta į klausimą, kodėl ir už ką. J. Furmanavičius nepažinojo nei D. Kedytės, nei D. Kedžio, jo nepažinojo ir D. Kedys.

„Būtent šioje byloje mirusio asmens veiksmų aprašymas kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje buvo neišvengiamas formuluojant R. Ivanauskui inkriminuojamas faktines aplinkybes ir tai, kad teismai pripažino, jog R. Ivanauskas bendrininkavo su šiuo asmeniu, sietina tik su jo kaltumo klausimo išsprendimu. Mirusiam asmeniui apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl jo nekaltumo prezumpcija nepažeista“, – nurodė LAT.

„Teismų nustatyti R. Ivanausko veiksmai, kai jis D. Kedžiui davė patarimus, teikė priemones, iš anksto pažadėjo paslėpti nusikaltėlį, reiškė jo ir D. Kedžio dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. R. Ivanauskas sudarė sąlygas kitam bendrininkui D. Kedžiui rengiantis nužudyti J. Furmanavičų, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą“, – posėdyje paskelbė teisėjas Armanas Abramavičius. 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nors D. Kedžio atžvilgiu ir nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus), savaime nėra laikytina aplinkybe, šalinančia kito bendrininko R. Ivanausko baudžiamąją atsakomybę. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji R. Ivanausko ir D. Kedžio bendrininkavimo požymiai.

R. Ivanauskas skundėsi, kad dėl ligos jis nebuvo atleistas nuo bausmės dėl sunkios ir nepagydomos ligos.

LAT išaiškino, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, teismo medicinos eksperto išvada, jog nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio.

„Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės“, – pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija.

Kolegija nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. Ivanauskas sirgo ir turėjo regos negalią jau iki nusikalstamos veikos padarymo.

„Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. Ivanausko sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, o nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei“, – paskelbė teisėjas A. Abramavičius.

Kolegija atkreipė dėmesį, kad R. Ivanausko padaryta veika yra vertinama kaip labai sunkus nusikaltimas, jo veiksmai buvo nukreipti į keturių asmenų gyvybės atėmimą ir tai rodo didelį nuteistojo padarytos veikos ir jo paties, kaip asmenybės, pavojingumą.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vyrui kaltinimai dėl nusikaltimų taip ir nebuvo pateikti. Tačiau įtariami D. Kedžio bendrininkai – buvę sugyventiniai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė – perduoti teismui.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš R. Ivanausko priteista per 170 tūkst. eurų žalos atlyginimo bylos nukentėjusiems – nužudytųjų artimiesiems.

Dukters Violetos Naruševičienės netekusiems tėvams Tatjanai ir Stasiui Stankūnams priteista atlyginti po 20 tūkst. eurų, L. Stankūnaitei – 28 tūkst. eurų.

D. Kedys įtariamas nužudęs J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę. Vėliau ir jis, ir A. Ūsas, prokuratūros duomenimis, žuvo per nelaimingus atsitikimus.