Tikintieji netilpdavo bažnyčioje

Kasinėdami vakarinio bažnyčios fasado pusėje, prie pagrindinio įėjimo į šventovę, archeologai aptiko buvusio bažnyčios priestato mūrinius pamatus. "Priestatas greičiausiai buvo medinis, tačiau jo pamatai, kaip matome, – mūriniai. Priestato būta didelio – maždaug 6x7 m ploto. Faktas, kad maldininkai netilpdavo senojoje Zapyškio bažnyčioje, dėl to buvo pastatytas priestatas, yra žinomas iš istorinių šaltinių. Tačiau nei jo matmenys, nei tai, kad jo pamatai buvo mūriniai, nebuvo žinoma. Tai reikšmingas atradimas, papildantis Zapyškio bažnyčios istoriją", – sakė kasinėjimams vadovaujantis archeologas Justinas Račas.

Kol kas jis sakė negalintis tiksliai pasakyti, kurį amžių siekia priestatas, tačiau spėjo jį greičiausiai iškilus XVIII a., kai buvo atliekama XVI a. viduryje iškilusios bažnyčios rekonstrukcija. "Matyti, kad tai – vėlyvesnė statyba nei bažnyčia, nes priestatas nėra sumūrytas iš to paties monolitinio pamato kaip visa bažnyčia", – sakė J.Račas.

Neminimas joks statinys

Buvusio priestato vietoje archeologai rado ir iš alavo lydinio nukaldintų liturginių varpelių fragmentų, taip pat geležinį didžiojo varpo liežuvėlį. "Tai yra varpo dalis, kuri judinama tam, kad varpas skambėtų. Jis šiek tiek aprūdijęs, bet nėra visiškai pakenktas metalo korozijos", – apžiūrinėdamas radinį pasakojo archeologas.

Jis su kolegomis taip pat aptiko neaiškaus mūro dalį, besišliejančią prie bažnyčios iš pietrytinės pusės. "Iki šiol nežinojome, kad šioje bažnyčios pusėje apskritai kažkas stovėjo. Kad nuo upės pusės ties įėjimu į bažnyčią buvo zakristija, matyti ir iš XX a. pr. nuotraukų. Tik vėliau ją potvynis nunešė. O kad iš kitos pusės būta kažkokio statinio, apie tai nėra įrašų nei bažnyčios inventoriaus sąrašuose, nei istoriniuose šaltiniuose, nors mūras buvęs pakankamai didelis. To mūro amžius turbūt panašus kaip ir bažnyčios priestato. Toks tarsi nedidelis ūkinis pastatėlis, buvęs priglaustas prie sienos", – apibūdino pašnekovas.

Patalpa, skirta perlaidoti

Iš pradžių pastato paskirtis archeologams atrodė visiškai neaiški, tačiau vėliau jie su architektais priėjo prie bendros nuomonės, kad tai greičiausiai buvo patalpa, skirta specialiai perlaidoti kaulams, kuriuos tyrinėtojai aptiko tarp bažnyčios sienos ir mūro. J.Račo žodžiais, mūras atrodo tarsi specialiai skirtas sudaryti tokią erdvę, kad būtų kur perlaidoti rekonstruojant bažnyčią XVIII a. iškastus palaikus, kaulus.

Bažnyčios šventoriaus ir senosios miesto aikštės teritoriją archeologai tikisi kasinėti iki rudens. "Galbūt rasime buvusio šventoriaus ribą", – vylėsi J.Račas. Kasinėdami teritoriją aplink bažnyčią, archeologai vadovaujasi senąja kartografine medžiaga. "Mūsų turimas vėliausias aikštės planas siekia XIX a. pabaigą. Tačiau yra duomenų aikštę šioje vietoje buvus ir anksčiau. Dabar esame ištyrę apie trečdalį jos. Jokių pastatų ten neaptikome, greičiausiai, kad nuo miestelio įsikūrimo pradžios, XVI a., čia buvo aikštė", – svarstė archeologas.