Pasak D. Gudzinevičiūtės, pirminis tikslas patekti į 10-uką buvo planuojamas čiuožėjai Agnei Sereikaitei, kuri, deja, patyrė traumą nedaug belikus iki žaidynių pradžios. Kaip bebūtų, pasak LTOK prezidentės, verta išskirti biatlonininko Tomo Kaukėno rezultatus. Jis biatlono varžybų vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynėse užėmė 13-ąją vietą. Tai geriausias Lietuvos biatlonininkų pasirodymas olimpinių žaidynių istorijoje.

„Tikrai buvo, kuo pasidžiaugti. Visi kalba, apie tai, kad stebėjo Tomo Kaukėno startus. Jis padarė tą nedidelį stebuklą. Jis labai pagerino savo rezultatus, ir mes galime tik džiaugtis, kad tai motyvuotas, pakankamai jaunas sportininkas, taigi turime vilčių, jei jis Pekine tiek pat pagerins rezultatus, tai ten galime turėti ir prizininkų“, – sako D. Gudzinevičiūtė.

Pasak jos, verta išskirti ir kalnų slidininką 18-metį Andrejų Drukarovą. Pjongčango žaidynės jam buvo pirmos ir pakankamai sėkmingos. Slalomo rungtyje A. Drukarovas užėmė 41-ąją vietą. Be to, sportininkas netgi tapo vėliavnešiu žaidynių uždarymo ceremonijoje.

„Tai labai jaunas, perspektyvus, motyvuotas sportininkas, kas labai svarbu, kad jis turi tą tikslą, labai nori, stengiasi. Mes manome, kad tai irgi yra ateitis“, – sako D. Gudzinevičiūtė.

Pasak jos, tiems, kuri pavydi, pavyzdžiui, kaimyninei Latvijai, kurie bobslėjaus rungtyje iškovojo medalį, verta prisiminti, kad Lietuva yra pranašesnė vasaros olimpinėse žaidynėse.

„Prisiminkime, kaip jie mums pavydi po vasaros žaidynių“, – šypsosi LTOK vadovė.

Kalbėdama apie finansavimą, D. Gudzinevičiūtė pažymi, kad T. Kaukėnui iškovojus aukštesnę vietą finansavimas biatlonui gali išaugti. Taip pat gali atsirasti programa, skirta jaunimui.

„Galvojant apie žiemos sporto šakų perspektyvas, galbūt bus kuriama arba papildoma programa, arba bus programa šalies jaunimui pritraukti. Kalbėjome, kad paruošus daugiau jaunimo žiemos sporto šakoms, galbūt turėtume geresnes perspektyvas“, – sako LTOK vadovė.

Daugiau apie tai – įraše [4].