Teisininkas aiškino, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas turi dvi puses.

Jei tai būtų padaryta, savininkai neturėtų teisinių galimybių parengti jokio remonto ar rekonstrukcijos projekto, nes prie kiekvieno pastato turi būti suformuotas sklypas.

"Iš vienos pusės, tai būtų baudimas, iš kitos – užkirstas kelias tvarkyti pastatą. Nors žemės nuomos sutartis ir būtų panaikinta, objektas priklausytų tam asmeniui. Teisę į nuosavybę saugo Konstitucija. Tad pastatas toliau stovėtų apgriuvęs. Be to, sumažėtų ir pajamos iš žemės nuomos. Savininkas mokėtų tik už žemę po pastatu, o ne už visą sklypą", – pabrėžė vedėjas.

Lygino su "Trinyčiais"

Anot A.Kačalino, vykstant diskusijai, nuomonės dėl žemės nuomos nutraukimo inicijavimo išsiskyrė ir tarp miesto valdžios atstovų.

Kai kurie tvirtino, kad tokie veiksmai ne padėtų išspręsti klausimą, o dar pablogintų apleistų pastatų situaciją.

"Tai sudėtingas klausimas. Jei kokie nors veiksmai vyksta, gal nereikėtų užkirsti kelio. Juk ir dėl buvusio "Baltijos" kino teatro pastato atnaujinimo atliekami veiksmai, kad ir vangiai", – komentavo vedėjas.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas gali būti inicijuojamas, kai pastatas visiškai sugriuvęs.

"Nacionalinė žemės tarnyba jau nenuomoja žemės ten, kur realiai nėra statinių. Yra toks ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Jei ilgą laiką nesirūpinama pastatu, galima iki to prieiti. Realu, kad tokia praktika būtų taikoma "Trinyčių" fabriko teritorijai, kur pastatai sunykę", – teigė vedėjas.

Tačiau, A.Kačalino teigimu, tada kyla klausimų dėl pačių griuvėsių pašalinimo, kas juos turi teisę nugriauti, ar nebus pažeista nuosavybės teisė, kaip juos išregistruoti.

"Matau, kad po truputį institucijos apie tai mąsto. Gal atsiras kokie nors teisės aktų pakeitimai šiuo klausimu", – teigė vedėjas.

Darko vaizdą? Atimti negalima

Svarstant apsileidėlių sąrašus, miesto tarybos nariai nuolat kelia klausimą dėl daug metų miesto vaizdą darkančių pastatų paėmimo.

A.Kačalinas pabrėžė, kad paėmimui turi būti dvi esminės sąlygos.

Pirma, paėmimas visuomenės poreikiams turi būti numatytas teritorijų planavimo dokumentuose – paprastai detaliajame plane. Kino teatro "Baltija" pastato atveju to nėra.

Be to, teisininko teigimu, Žemės įstatyme yra nurodyta, kokiais atvejais gali būti paimtas turtas.

Tarp tokių – oro uostų, sąvartynų, mokyklų statybos, kelių, gatvių tiesimas. Šis sąrašas baigtinis.

Paimti vien tam, kad būtų sutvarkytas miestas, negalima.

"Dažniausiai statiniai visuomenės poreikiams paimami tiesiant gatves. Padaryti tai dėl naujo objekto statybų – sudėtingiau. Reikia įrodyti, kad nėra kitos vietos, kur šis galėtų atsirasti. Paimti vien tam, kad būtų sutvarkytas miestas, negalima. Nuosavybės prioritetas Lietuvoje yra aukščiau už šį norą", – pabrėžė vedėjas.

Istoriniai faktai

1854 m. didysis Klaipėdos gaisras nusiaubė mūrinį sandėlį. 1912 m. atstatytas šioje vietoje pastatas paverstas kino sale "Weltkino".

1920 m. jo vietoje uostamiesčio pirklys atidarė kino teatrą "Kammer Lichtspiele". Tai buvo gražiausias ir moderniausias kino teatras ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse.

1945 m. rugsėjį vėl duris atvėręs kino teatras pavadintas "Tėvyne". 1958 m. jis gavo "Baltijos" vardą.

Po 1990 metų šiame pastate veikė prekybos mugė.

1995 m. rugsėjo 14 d. buvusio kino teatro pastate kilo nebe pirmas, bet didžiausias gaisras. Jis visiškai suniokojo pastatą.