– Kaip manote, ar LDS Kauno skyriui priklausanti bendruomenė atvira pokyčiams?

I.R.: Kai kurie LDS Kauno skyriaus nariai nori kažką gauti iš sąjungos, tačiau primiršta taisyklę, kad, kai eini, darai dalykus pats, kažką pasieki ir kažką gauni. Mes turime atsimerkti ir suvokti, kad niekas iš niekur neatsiranda, o vyresniosios kartos nariai yra įsitikinę, kad sąjunga turi kažką duoti, kaip kad buvo sovietiniais laikais. Tuomet iškyla klausimas, o ką jie duoda sąjungai? Jei nieko, tuomet tai tėra profesinė sąjunga, ne bendruomenė, ne organizacija. Visus narius jungia tai, kad turime meno kūrėjo statusą, valstybė yra suteikusi išskirtines teises į pensiją ir pan., bet reikia neužmiršti, kad sąjunga – sudėtingas mechanizmas, kurį reikia išlaikyti, todėl mes turime dirbti, palaikyti pulsą. Kol skyriaus nariai bus aktyvūs, veiklūs, tol bus veiksni visa organizacija, o jei nariai lauks, kol kažkas kažką padarys – organizacija merdės.

R.A.S.: Manau, kad atvira tokiems pokyčiams, kurie yra reikalingi ir protingi.

E.N.: Visi nori pokyčių ir tai akivaizdu. Tačiau permainas kiekvienas įsivaizduoja savaip. Prieš imantis radikalesnių permainų, reikėtų, visų pirma, tartis su visa skyriaus bendruomene, nusistatant ryškiausias esamas spręstinas problemas. Pagal LDS įstatus taryba yra pagrindinis sąjungos valdymo organas. Pirmininko funkcija – koordinuoti tarybos veiklą ir vykdyti jos priimtus sprendimus. Tačiau nuo pirmininko daugiausia priklauso, ar taryba yra motyvuota siūlyti ir priimti sprendimus. Šioje srityje pirmininkas turėtų demonstruoti pakankamą iniciatyvą, skatinančią tarybą pajusti valdymo procesą. Tarybos nariai turėtų justi pareigą ir atsakomybę, kad būtent nuo jų sprendimų priklauso visos permainos.

P.R.: Manau, kad taip!

– Kadangi didžiąją bendruomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus kūrėjai, galbūt reikėtų bendruomenei organizuoti mokymus, supažindinti narius su mokesčių naujovėmis (2 proc. GPM nuo šiol gali būti skiriami pavieniams kūrėjams), pristatyti tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje veikiančias menininkus vienijančias organizacijas ir aptarti jų veiklų pavyzdžius bei pan.?

I.R.: Kad ir kaip būtų keista, tikrai daug kolegų suskubo ir pateikė paraiškas VMI paramos gavėjo statusui gauti. Akivaizdu, kad kai žmonės suvokia realią, apčiuopiamą naudą – gana greit patys išsiaiškina detales ir veikia. Bendradarbiavimo iniciatyva yra vystoma pagrindinėje LDS būstinėje Vilniuje, jei neklystu, yra užmegzti glaudūs ryšiai su panašiomis organizacijomis Švedijoje. Kaunui tikrai yra kur pasistengti. LDS trūksta bendruomenės telkimo renginių. Ir tai turėtų vykti ne per koncertus ar keliones kartu, o per bendrą profesinę veiklą, menines dirbtuves ar pan. Buvo organizuota graži iniciatyva – vakarinis piešimas, kurio metu menininkai susirinkdavo ir piešdavo. Pradžioje buvo džiaugiamasi galimybe ateiti ir lavinti piešimo įgūdžius. Deja, bet trūko viešinimo ir informacijos plėtros, tarpusavio palaikymo. Iš nuogirdų neseniai sužinojau, kad tokia veikla vis dar vykdoma, bet po VDA KF stogu. Tačiau niekur neradau detalių, kur tiksliai ir kada.

R.A.S.: LDS įstatai numato meninės kvalifikacijos kėlimo veiklą, edukacinę veiklą, seminarus ir pan. Mano nuomone, labiau reikėtų skatinti viešąjį diskursą Dailininkų sąjungos nariams aktualiose srityse.

E.N.: Visiškai sutinku, kad skyriaus komanda turėtų tapti tam tikrais koordinatoriais, teikiančiais informaciją nariams arba organizuojančiais tokios informacijos sklaidą. Ne tik vyresniesiems, bet ir jaunimui, manau, aktualu būtų gauti informacijos apie besikeičiančius įstatymus, kartais tikrai painią ir sudėtingą teisinę bazę, reglamentuojančią autorių teises, atlygius, projektų valdymą ir daugelį kitų svarbių klausimų.

P.R.: Vidiniais sklaidos kanalais aktuali informacija yra pasiekiama visiems sąjungos nariams, tad čia problemos nematau, tačiau manau, kad atviri įvairių menininkų, organizacijų pristatytmai, diskusijos, būtų ne tik šauni, bendravimą skatinanti idėja, bet ir vienas iš būdų skyriui tobulėti.

– Kokie būdai būtų veiksmingi, kreipiantis į jaunuosius kūrėjus, skatinant juos stoti į LDS Kauno skyrių?

I.R.: Pagrindinis dalykas dėl ko kandidatuoju į LDS Kauno skyriaus pirmininko poziciją, yra siekis pritraukti jaunus iniciatyvius žmones ir veikti visiems kartu, nes tik kartu galime kažko pasiekti ir tikėtis rezultatų. Esu be galo dėkinga, kad prieš 15–17 metų VDA dėstytojai, sąjungos nariai, kvietė studentus dalyvauti bendrose parodose. Palaikau šią iniciatyvą, nes tik taip mes galime jauniems menininkams suteikti šansą pasirodyti ir būti pripažintiems bei paskatinti įsitraukti į LDS veiklą. Jauniems menininkams reikia suteikti galimybę veikti LDS viduje. Meno kūrėjų organizacijų yra daug, todėl vyrauja konkurencija. Reikia motyvuoti jauną žmogų, kodėl jis turėtų stoti į LDS: reikia priminti, kad mes turime bendrą alma mater, bendrus dėstytojus, gebame vieni kitus suprasti ir sudaryti stiprią daugumą, sąjungą, galinčią užmegzti kontaktus su kitomis organizacijomis ir siekti bendradarbiavimo. Lietuvoje labai daug intrigų, konfliktų ir tarp piliečių, ir tarp kūrėjų: vieni kituose ieško trūkumų, pavydi, bet tiek lietuvių pasaulyje, tiek menininkų tarp lietuvių yra taip nedaug, tad gal nustokime rietis ir pradėkime dirbti kartu?

Jaunimas norės stoti į sąjungą, jei žinos, kad LDS įstatuose keliami tikslai yra realiai įgyvendinami, kad realiai bus užtikrinamos jų, kaip narių, teisės ir pareigos.

R.A.S.: Mano nuomone, jaunieji kūrėjai, visų pirma, patys turi domėtis Lietuvos dailininkų sąjunga, gerbti šią organizaciją ir didžiuotis tapę jos nariais. Jaunimas norės stoti į sąjungą, jei žinos, kad LDS įstatuose keliami tikslai yra realiai įgyvendinami, kad realiai bus užtikrinamos jų, kaip narių, teisės ir pareigos.

E.N.: Vieno konkretaus būdo negalėčiau išskirti, nes yra daug sudedamųjų dalių, kaip jaunus menininkus sudominti LDS. Reikėtų stengtis juos įtraukti į skyriaus valdymą, sekcijų veiklas. Tai turėtų būti nuoseklus jaunųjų kūrėjų skatinimas įsitraukti į sąjungos veiklą: pradžioje – narystė, dalyvavimas sekcijų veikloje, skyriaus taryboje. Taip po truputį būtų užauginamas skyriaus vadovas. Jei sulaukčiau kolegų pasitikėjimo ir man būtų suteikta teisė pirmininkauti – galvočiau, kaip kitai kadencijai užsiauginti būsimą pirmininką. Jei pirmininku išrenkamas asmuo, nedalyvavęs tarybos veikloje, nesusipažinęs su sekcijų veiklomis – kiekgi jam reikėtų laiko, kad su viskuo ir visais susipažintų, būtų labai sunku.

P.R.: Manau, reikėtų palengvinti stojimo sąlygas jauniems kūrėjams, kadangi šiuo metu naujosios stojimo taisyklės yra netgi griežtesnės nei ankstesnės. Svarbu suteikti daugiau galimybių jauniems kūrėjams, ketinantiems stoti į sąjungą, rengti parodas LDS erdvėse, paskatinant įsitraukti į LDS veiklą.

– Apskritai kodėl Kauno miestui svarbu turėti LDS Kauno skyrių?

I.R.: Nuo seno istoriškai didieji Lietuvos miestai turėdavo savo LDS padalinius. Tiesiog taip susiklostė per daug metų. Tiek Kaunas, tiek, pvz., Klaipėda turi ne tik savo LDS skyrius, bet ir LDS galerijas. Tad neišvengiama regioninė ūkinė veikla, taip pat ir kūrybinės bendruomenės sutelkimas. Nors šiais laikais atstumai susitraukė ir vieni kitus skirtinguose pasaulio galuose galime pasiekti vienu mygtuko paspaudimu, tačiau gyvojo bendravimo niekas neatstos. Tad dailininkų bendruomenei reikalingi padaliniai, kad, norint su kolega išgerti puodelį kavos, nereikėtų valandą dardėti traukiniu ar automobiliu. Taip kolegialiai sprendžiamos bendros problemos, kūrybiniai ar techniniai klausimai, susiję su dailininkų veikla.