Už

Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas:

– Per daug niekada nebus. Būna tik per mažai. Kalbant apie utopinę, nuostabią ateitį, smagu būtų kiekviename darželyje ar mokykloje, kiekviename kaime matyti baseiną, teniso aikštynus, futbolo stadionus. Tačiau tik labai turtinga Norvegija, gyvendama iš naftos, dujų ir silkių, gali sau leisti penkiems kaimo vaikams pastatyti naują mokyklą. Bet ar mes esame tokie turtingi? Todėl reikia pasirinkti prioritetus. Klaipėdai, be abejonės, reikia naujo stadiono. Tose dulkėse nei žaisti futbolą, nei jį stebėti nėra saugu ir smagu. Gal verta svarstyti ledo arenos atsiradimo idėją, nes ši sporto šaka populiarėja. Nežinau, ar reikėtų rankininkams atskiros salės, jie lyg ir turi sąlygas sportuoti. Tačiau apie visa tai reikia diskutuoti su sporto bendruomene ir miesto žmonėmis – ko mums labiausiai reikia. Išskirtines sąlygas turi krepšinis, o jam du trečdalius lėšų skiria savivaldybė. Vis dėlto ar kiekvienai sporto šakai reikia atskirų rūmų, čia jau klausimas. Geras bendradarbiavimo pavyzdys yra jaunimo buriavimo mokykla, įsteigta kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe. Šiaip jau Klaipėdos regionui užtektų vieno gero stadiono, kur galėtų vykti tarptautinės varžybos.

Prieš

Naglis Puteikis, Seimo narys:

– Svarbiausia visiems pastatyti kuo didesnes arenas, o Lietuva per tą laiką ištuštės. Joje liks tik koncesijas laimėję merų draugai ir valdančių partijų bičiuliai. Dvidešimt metų tęsiasi ši tradicija, konservatoriai ir socialdemokratai niekaip negalėjo jos nugalėti. Tikiuosi, kad tai pavyks šiai valdančiajai daugumai. Teisingai pastebėjo Valstybės kontrolė, tokių objektų tankis yra per didelis. Nuo tokių objektų atlikusius pinigus vertėtų skirti vidutinei algai ir pensijoms didinti, naujoms darbo vietoms kurti. Tik taip bus galima stabdyti emigraciją, degradaciją, kovoti su  savižudybėmis, depresija ir visa kita. Mano galva, pastačius daugybę sporto arenų, įtariu, nusikalstamai buvo vykdomi koncesinių sutarčių pasirašymai. Iš tiesų tai savivaldybė turėjo konkurso būdu surasti savo valdomo turto operatorius. O štai tokių koncesijų pagrindai dvelkia negerais dalykais. Visos savivaldybės, turinčios štai tokius sporto objektus, nuėjo koncesijų keliu. O tai iš principo reiškia susitarimus su savo draugeliais. Aš taip pat smerkiu investicijas į viadukus, pėsčiųjų perėjas, kur nėra pėsčiųjų. Kalbant apie šiuos "išradimus", mūsų valstybė yra nepralenkiama.