– Kaip atrodo tipinė tavo kaip sportininko diena?

– Mano rytas prasideda 7 valandą. Kadangi esu vyturys, keltis nėra labai sunku. Dienos nepradedu be pusryčių – tai svarbi kiekvieno sportininko režimo dalis. Po pusryčių ruošiuosi treniruotei, kuri paprastai trunka nuo 9 iki 13 valandos. Atėjus pietų metui pasistiprinu ir likusį laiką iki antrosios treniruotės, kuri prasideda 16 valandą, skiriu suplanuotiems dienos darbams.

Po treniruotės grįžtu į eilinį socialinį gyvenimą: susitinku su draugais, vakarieniauju, kartais baigiu darbus, kurių nespėjau atlikti per dieną, ir einu ilsėtis. Mano dienos ritmas pakankamai griežtas, tačiau kai viskas detaliai suplanuota, nuveikti spėju iš tiesų daug.

– O kada randi laiko rūpintis buitimi?

– Dažnam atrodo, kad sportininkai visą dieną bėga neatsikvėpdami, o tokiems dalykams kaip namų ruoša neturi laiko. Tame yra dalis tiesos. Tačiau aš labai mėgstu ir vertinu tvarką, man svarbu, kad kiekvienas daiktas namuose turėtų savo vietą, lova būtų paklota, o indai suplauti.

Visgi nemanau, kad intensyvi rutina gali būti priežastis betvarkei. Žinoma, kartais tikrai nėra galimybės palikti namų tvarkingų taip kaip norėtųsi, bet tai neturėtų tapti įpročiu. Po dienos darbų norisi grįžti į jaukią ir tvarkingą namų aplinką – negaliu įsivaizduoti poilsio aukštyn kojom apverstuose namuose. Pats namų ruošos nevengiu, tačiau turiu pripažinti, kad dažnai keliaujant ir apsistojant viešbučiuose, tai būna padaryta už mane.

– Kada pradėjai savarankiškai rūpintis buitimi?

– Savarankišką gyvenimą pradėjau ganėtinai anksti, kai tėvai sutiko mane išleisti mokytis ir gyventi į Trakus, į tuo metu egzistavusią internatinę irklavimo sporto grupę. Buvau 14 metų – būtent tada ir prasidėjo mano savarankiška buitis, kai daugeliu dalyku teko rūpintis pačiam.

Pamenu, pradžia buvo nelengva, bet tuo pačiu ir smagi: staiga niekas tau nebeprimena, kada metas tvarkytis, valgyti ar skalbti. Nebent kambario draugas, kuriam gali įkyrėti tavo indų krūva ar suverstas kambarys (juokiasi). Žinoma, kai gyveni su tokio pat likimo draugais, natūraliai atsiranda poreikis kooperuotis, dalintis atsakomybėmis, kad buitis taptų lengvesnė.