Prasmių klodai

Visas kantatos "Carmina Burana" pavadinimas lotynų kalba skamba taip: "Carmina Burana: Cantiones profanae cantoribus et choris cantandae comitantibus instrumentis atque imaginibus magicis" ("Beuerno dainos: pasaulietinės dainos, skirtos dainininkams ir chorams, kartu su instrumentais ir magiškais vaizdiniais").

Tai sceninė kantata, sukurta paties kompozitoriaus parašytu libretu, panaudojant 24 viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Beuerno (lotyniškas pavadinimas – Buranum, dabar – Benediktbeuern, esantis Vokietijoje, Bavarijos žemėje) vienuolyne atrasto rankraščio "Codex Buranus" ("Beuerno kodeksas").

Kantata sukurta 1935–1936 m., jos premjera įvyko 1937 m. birželio 8 d. Frankfurte. Tai pirmoji kantatų triptiko, pavadinto "Trionfi" ("Triumfai") dalis. Kitos triptiko dalys – "Catulli Carmina" ("Catulo dainos"), sukurta pagal senovės Romos poeto Gaius Valerius Catullus eilėraščius ir "Trionfo di Afrodite" ("Afroditės triumfas"), kurios tekstiniu pagrindu tapo to paties Catulo bei senovės graikų poetų Sappho ir Euripido eilės.

Bene žinomiausia kantatos "Carmina Burana" dalis – choras "O Fortuna", pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Libretui panaudoti eilėraščiai tiek lotynų, tiek senąja vokiečių kalbomis. Čia paliečiama daugelis pasaulietinių temų, buvusių aktualių XIII a. ir nepraradusių savo svarbos iki šiol: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, grįžtančio pavasario džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia girtavimas, gausus maistas, azartiniai žaidimai ir kūniška meilė.

Fortūnos ratas

Kantatą sudaro prologas ir trys dalys, kiekvienoje kurių galima išskirti atskirus muzikinius epizodus. Prologas – "Fortuna Imperatrix Mundi" ("Fortūna – pasaulio valdovė"), pirmoji dalis – "Primo vere" ("Ankstyvą pavasarį"), kurioje kaip atskiras motyvas išryškėja vidurinė scena "Uf dem Anger" ("Pievoje"). Antroji kantatos dalis – "In taberna" ("Tavernoje"), o trečioji – "Cours d‘amour" ("Meilės teismai"), kurioje iliustruojama specifinė viduramžių pramoga – teismo procesai, skirti meilės ginčams spręsti.

Kompozicinė kūrinio struktūra grįsta "Fortūnos rato" sukimosi idėja. Idėją įkvėpė rankraščio "Codex Buranus" pirmajame puslapyje rasta iliustracija, vaizduojanti fortūnos ratą ir keturios šalia rato užrašytos frazės: Regnabo, Regno, Regnavi, Sum sine regno (Viešpatausiu, viešpatauju, viešpatavau, esu be viešpatystės).

Kiekvienos kantatos scenos metu fortūnos ratas pasisuka, paversdamas laimę liūdesiu, o viltį – skausmu. Kantata ne tik dažnai atliekama koncertų scenose: teatralizuotas jos versijas galima išvysti įvairių teatrų ar festivalių scenose, o kantatos ištraukas savo kūryboje yra panaudoję tokie populiariosios muzikos atlikėjai kaip Enigma, Era, Therion, Trans-Siberian Orchestra, Davidas Garrettas ir kiti.

Atlikėjų žiedas

Egzistuoja net kelios oficialiai pripažintos kantatos atlikimo versijos. Jos varijuoja nuo minimalios atlikėjų sudėties iki perdirbimo pučiamųjų orkestrui. Savitai įdomią kantatos versiją solistams, chorui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems 1956 m. aranžavo paties C.Orffo mokinys Wilhelmas Killmayeris.

Viso orkestro skambesį perteikiančią dviejų fortepijonų partitūrą koncerto metu skambins du broliai pianistai, šiuo metu studijuojantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantūroje.

Motiejus Bazaras, vyresnysis iš brolių, pianisto keliu žengia kryptingai nuo pat ankstyvos vaikystės. Jo studijų kelias tęsiasi nuo Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos iki Hamburgo aukštosios muzikos mokyklos. Pianistas yra laimėjęs keletą tarptautinių konkursų, dalyvavęs festivaliuose su įvairių sudėčių ansambliais, o visai neseniai tapo prestižinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso diplomantu.

Brolių Motiejaus ir Mykolo Bazarų fortepijoninis duetas gyvuoja jau nuo seno. Mykolas, greta grojimo fortepijonu, profesionaliai valdo kontrabosą, abu broliai domisi džiazu, yra daugelio šio žanro muziką grojančių ansamblių, projektų nariai. Šis kūrybinis duetas visada atviras naujoms muzikinėms idėjoms, domisi ir gilinasi į skirtingus, specifinius muzikos stilius, eksperimentuoja elektroninės muzikos srityje.

Išskirtinio virtuoziškumo, itin plataus balso diapazono ir ypatingos artistinės raiškos reikalaujančias vokalines partijas koncerte atliks trys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir kitose garsiausiose Lietuvos scenose vaidmenis kuriantys solistai.

Skambaus soprano savininkė R.Vaicekauskaitė vokalo meną studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Graco (Austrija) muzikos ir parodomųjų menų universitete bei meistriškumo kursuose pas žymiausius dainavimo pedagogus. Solistė yra sukūrusi gausybę pagrindinių vaidmenų Kauno valstybiniame muzikiniame bei Lietuvos operos ir baleto teatruose. Jos darbai buvo ne kartą įvertinti įvairiais apdovanojimais: solistė yra dviejų Auksinių scenos kryžių, "Orfėjo" bei "Fortūnos" nominacijų laureatė.

M.Zimkus – universalus atlikėjas, puikiai išnaudojantis visas lankstaus ir spalvingo tenoro balso galimybes. Dainininkas kviečiamas atlikti įvairius vaidmenis visuose Lietuvos operos teatruose, nuolat koncertuoja įvairiose koncertų salėse. Jis buvo keletą kartų nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui, sėkmingai dalyvavo Lietuvos televizijos projekte "Triumfo arka", laimėjo V tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso "Beatričė" "Grand Prix".

Baritonas A.Apšega kuria įspūdingus vaidmenis teatruose, koncertuoja prestižinėse ne tik Lietuvos, bet ir užsienio koncertų salėse. Jaunasis atlikėjas – 17 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, o jo pasiekimai įvertinti garbingais apdovanojimais.

Kas? Koncertas "Carl Orff – "Carmina Burana".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? gruodžio 14 d. 18 val.