Konsultavosi su ministerija

J.Dumbrava atviravo, kad dėl leidimo pratęsimo jis konsultavosi su ministerija. "Šios funkcijos mūsų tarnybai perleistos tik praėjusių metų liepos pradžioje. Kadangi ministerija turi didesnės patirties išduodant leidimus, mes dažnai su jais konsultuojamės", – priežastį, kodėl buvo kreiptasi į ministeriją, nurodė VEI vadovas, bet išsisuko nuo klausimo, ar tai reiškia, kad iki šiol inspekcijoje dirba kompetencijos neturintys specialistai. Jo teigimu, konsultacijos dėl "Foksitos" nėra išskirtinis atvejis, inspekcijos darbuotojai esą dažnai konsultuojasi su ministerijos specialistais.

Pasak VEI vadovo, ministerija inspekcijai rekomendavo, kad, prieš priimant sprendimą pratęsti leidimą, būtina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir dar į vieną instituciją, kuri turėjo patikrinti atliktus darbus. "Pateiktų dokumentų institucijoms neužteko, kad galėtų įvertinti objekto baigimo laipsnį", – sprendimo nepratęsti leidimą motyvus dėstė J.Dumbrava. Tiesa, taip ir nepaaiškino, kokių dokumentų neužteko.

"Foksita" suteikė visus dokumentus, kuriuos galėjo suteikti. Vėliau inspekcija užsiprašė kitokių, kurie pagal įstatymus būtini tik esant viešiesiems pirkimams. Kadangi bendrovei jie nėra būtini, nes viešieji pirkimai nebuvo vykdomi, natūralu, kad elektrinės rangovas perteklinės dokumentacijos neruošia", – A.V.Stasiukynas "Kauno dienai" atskleidė, kokių dokumentų pasigedo VEI.

Iš J.Dumbravos abstrakčių atsakymų galbūt galima daryti išvadą, kad ne tik inspekcijoje, bet ir pačioje ministerijoje trūksta kompetentingų, reikalą ir esmę išmanančių specialistų. Ar pratęsti leidimą reguliuoja Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės. Taisyklių 41 punkte aiškiai nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti prašant pratęsti leidimą, o pagrindinė sąlyga – kad būtų atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto įgyvendinimo darbų. Kiek iš tikrųjų atlikta darbų, privalo nustatyti nepriklausomas auditas. Būtent tokie dokumentai VEI ir buvo pateikti. Tačiau jų inspekcijai pasirodė per maža. Taigi kyla pagrįstos abejonės, ar konsultuotis į ministeriją puolęs J.Dumbrava pats yra kompetentingas vadovauti institucijai. O gal kreipimasis – tik pretekstas nenorint pratęsti leidimo?

Viceministro ausys

Energetikos viceministras V.Macevičius šioje istorijoje neslepia savo ausų. Šių metų gegužės viduryje Kauno miesto savivaldybei jis atsiuntė pasirašytą dokumento kopiją, kuriame išdėstyti tariami motyvai, kodėl "Foksitai" nepratęsiamas leidimas. Yra ir toks motyvas: "Lietuvos Respublikos šilumos Ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ES finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija."

Šio ilgo sakinio esmė – kada nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara. Tačiau koks ryšys tarp kainodaros ir leidimo pratęsimo?

"Parašyta tam, kad būtų parašyta. Visas raštas pilnas panašių teiginių, matyt, norint užmaskuoti nesąmoningą sprendimą", – taip viceministro išmintį komentavo A.V.Stasiukynas.

Dienraščio kalbintas energetikos viceministras prisipažino žinantis "Foksitos" problemą, bet teigė, kad pati bendrovė neteisi. Girdi, ir pirmą leidimą, kai buvo motyvuojama valstybės neveiklumu, ji gavo neteisėtai: "Šis sprendimas yra apskųstas Generalinei prokuratūrai, kad būtų ginamas viešasis interesas." O štai viceministras dar kartą neteisus: dienraščio žiniomis, Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą.

Paklausus, kodėl VEI neįtiko bendrovės pateikti tarptautinės audito įmonės ir banko dokumentai, kad atlikta daugiau negu pusė kogeneracinės elektrinės statybos darbų, V.Macevičius teigė, kad auditoriai "surašė tik pastebėjimus", o į banko dokumentus nebuvo kreipiamas dėmesys: "Net statybos inspekcija negalėjo pasakyti, kiek darbų atlikta. Audito pastebėjimai su šiluma jokio ryšio neturi."

Beje. ministerija nepritaria ne tik elektros gamybai, bet ir nesutinka, kad kogeneracinėje elektrinėje sušildytas vanduo patektų į Kauno miesto šilumos trasas. Mat tai neva neatitinka Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 m. programos.

"Kauno dienos" kalbinti energetikos specialistai pastebėjo, kad kuriamos strategijos jau primena cirką. Konkursą EM surengė 2013 m. Žinodama, kad jį laimėjo penkios įmonės, ministerijos klerkai kūrė strategiją, visiškai ignoruodami tą faktą? Na, ir dar apie energetikos strategijas – ši jau yra septyniolikta.