B.Obama, kuriam iki kadencijos pabaigos liko vos septyni mėnesiai ir kuris akivaizdžiai nenori, kad šalis būtų įklampinta į konfliktus Artimuosiuose Rytuose, nelinkęs pritarti tokiems veiksmams.

Tačiau jo administracijos alternatyvi politika – dirbti su Rusija siekiant paliaubų Sirijos pilietiniame kare ir derybų dėl politinės pereigos – beveik nedavė rezultatų.

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad minėtą raštą pasirašė 51-as vidurinės grandies ir aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Ankstesniais dabar jau penkerius metus trunkančio Sirijos pilietinio karo etapais J.Kerry pats pasisakydavo už tai, kad būtų imtasi griežtesnių veiksmų siekiant padėti vadinamiesiems nuosaikiems sukilėliams, kovojantiems su B.al Assado režimu.

2013 metų rugpjūtį, kai B.al Assadas, B.Obamos teigimu, „peržengė raudoną liniją“, panaudojęs cheminius ginklus, J.Kerry pasakė ryžtingą kalbą, po kurios daugelis prognozavo JAV smūgius Damasko režimui.

Tačiau prezidentas, kaip žinoma, netrukus atsisakė šių ketinimų ir atšaukė antskrydžiams jau pasirengusius sąjungininkų orlaivius, palikdamas J.Kerry bejėgišku stebėtoju.

Kaip savo apžvalgoje apie B.Obamos užsienio politiką rašė žurnalo „The Atlantic“ žurnalistas Jeffrey Goldbergas (Džefris Goldbergas), J.Kerry jautėsi nustumtas į užribį ir manė, kad JAV patikimumui buvo suduotas triuškinamas smūgis.

Dėl alternatyvios prieigos B.al Assadu klausimu buvo suburta 22 valstybių Tarptautinė paramos Sirijai grupė (TPSG), vadovaujama Vašingtono ir Maskvos.

Spaudžiami TSPG, B.al Assadas ir sukilėliai susitarė dėl formalaus „kovos veiksmų nutraukimo“.

Tačiau derybos dėl politinės pereigos dar neprasidėjo, o B.al Assado pajėgos, dažnai palaikomos rusų aviacijos, toliau tęsia puolamuosius veiksmus.