- Enrika Striogaitė [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Regimantas Tamošaitis – rašytojas, literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas humanitarinių mokslų daktaras, mėnraščio "Metai" skyriaus redaktorius.
Jo plunksnai priklauso monografija "Kelionė į laiko pradžią: indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė" (1998), esė knyga "Vitaminų pardavėjas" (2007), ne vienas literatūros vadovėlis. Į šią gretą neseniai įsiliejo nauja esė knyga "Vien tik zuikiai naktyje", kurioje pasitelkdamas ironijos, grotesko, paradokso stilistiką, jis analizuoja žmogaus situaciją permainingame šių dienų pasaulyje.
"Gyvenimas yra nuolatinis klausimas, o atsakymas – kažkur anapus. Kas jį rado, tas mums nieko nepasakys", – sako R.Tamošaitis, pokalbyje su "Santaka" sklaidęs ne tik naujausios knygos, bet ir savo gyvenimo puslapius.
– Šis pašnekesys, žinoma, yra ne tik dėl naujausios knygos "Vien tik zuikiai naktyje", bet ir dėl nuvilnijusių jubiliejaus šviesų. Prisipažinsiu, nesidomėjau, kokį konkrečiai jubiliejų minėjote, šiandien žmogaus metų akcentavimas neretai erzina, ypač, kad vyresnis žmogus pas mus anaiptol nėra gerbiamas, visi nori būti jauni, amžinai jauni ir kažkaip gėdijasi, jog sensta. O juk senatvė pirmiausiai asocijuojasi su išmintimi. Taigi kaip vertinate savo jubiliejų, apskritai, kaip žiūrite į (prabėgantį) laiką, juolab kad dažnai pasiskundžiate, jog neturite laiko. Kam? O gal laiko išvis nėra?
– Jubiliejaus šviesos... Dviprasmiškas jausmas. Amžinoji šviesa jiems tešviečia, ar ne? Kai jubiliejaus sulaukia, tik juokas ima, bet kai tai užklumpa tave patį, esi priverstas susimąstyti. Negi mano gyvenimas įgijo tokį pagreitį? Darosi liūdna dėl tokio metų skaičiaus, kita vertus, didelę nuostabą kelia tai, kad vis dar esu gyvas! Ne tik gyvas, bet ir ganėtinai gyvybingas. Jaučiuosi lyg man būtų maždaug per dvidešimt. Gal net geriau dabar jaučiuosi, nes anuomet ne visada būdavau geros formos. Kažkoks lyg sustabarėjęs, nelankstus, išglebęs. Jei ne mano joga, kurios ėmiausi gana ryžtingai, reikalai būtų judėję vis prastyn. Nuo kūno kokybės priklauso gyvenimo džiaugsmas, kūrybingumas ir visokie intymūs dalykai, kurių čia neminėsiu.
Todėl tie mano metai man pačiam nieko nereiškia, man svarbiau ne jų kiekis, bet kokybė. Gebėjimas džiaugtis savimi ir pasauliu. Sakyčiau, man tai sekasi. Galiu net dalytis savo energija. Jei ne tie kvaili jubiliejai, pritraukiantys nereikalingą žmonių dėmesį, viskas būtų labai gerai. Mat laikas yra keleriopas. Yra psichologinis vidinis, arba prigimtinis mano laikas – kaip jaučiuosi, toks ir mano laikas. Šiuo požiūriu esu lėtas, niekur neskubu, kaip ir nesenstu, net išminties vis neįgyju. Mano grynoji sąmonė neturi laiko matmens, ji tik projektuoja laiką kaip apriorinę jutimo kategoriją. Yra ir kosminis, gamtinis, fizikinis laikas, kaip vidinis ir išorinis objektų judėjimas. Jis deterministinis, jis jau ne mano, jo pakeisti negaliu, tad ir nesuku galvos. Visas pasaulis juda, keičiasi – dėl ko tada jaudintis? Negi sustingti dabartyje kaip kokiam paralitikui? Žyla plaukai, randasi raukšlių, bet ko man sielotis? Juk tai man netrukdo džiaugtis savo buvimu. Ir yra socialinis laikas – kaip mane laiko tėkmėje mato kiti žmonės, kurie skaičiuoja mano metus, žiūri mano pasą ir spiria švęsti visokius beprasmiškus jubiliejus – taigi primena nemalonius dalykus.
Socialinis laikas susijęs su ostrakizmo baime, jis muša per instinktus: tu jau esi nebetinkamas, tu jau būsi išstumtas iš nuostabių žmonių bendruomenės kažkur į gyvenimo pašalį, ir ten galėsi sau visiškai susenti ir nusibaigti, niekam neberūpėsi, niekas tavęs ten nemylės. Na, su tuo sunku susitaikyti, kiekvienam sveiko proto žmogui nemalonu galvoti apie senatvę, asmens nereikalingumą ir mirtį. Todėl ir nematuoju savęs tokiu socialiniu laiku, nes iš tikrųjų – tai ne mano problema. Ta socialinė laiko forma absoliučiai reliatyvi. O pats sau lėtai gyvenu todėl, kad pats visą laiką turiu kažkokią nelaikišką ir nesocialią savo buvimo erdvę, į kurią jokių svetimų, matuojančių mane išoriškai, neįsileidžiu. Kas apie žmogų klausia pradėdamas nuo jo metų skaičiaus, tas man ne draugas. Mano dvasia metų nežino. Dvasia laiko pabaigą gal pajunta, kai ateina vidinis nuovargis, o aš jo nejaučiu ir nežinau, kodėl turėčiau jausti. Jei būnu pavargęs, tiesiog išsimiegu, ir vėl viskas gerai. Kiekviena nauja diena man nuostabi. Dažnai net ir vakaras būna toks pat, jei gerai pradedu dieną...
Gyvybė yra toks reiškinys, veikiantis pagal homeostatinį principą: tai save regeneruojanti, atkurianti sistema. Reikia tik šiek tiek valios ir šviesaus, pozityvaus požiūrio į gyvenimą. Optimizmas yra būtinas. Jis stabdo senėjimo procesus. Jeigu jo nėra, blogai. Tada ir jaunas žmogus būna kažkoks... lyg nulipdytas iš snarglių. Išglebęs, liūdnas, bevalis. Taip, reikia prisipažinti, kad už savo būseną turiu būti dėkingas sveikai kaimiškai prigimčiai ir jogai. Kiek mane gyvenimas mušė, taip nieko ir nepadarė, tik stiprino.
Laiko paradoksas: valandos slenka lėtai, metai bėga greitai. Neaišku, kur jie taip bėga, bet, manyčiau, tikslas irgi yra prasmingas. Juk prasmingas ir gražus gyvenimas negali baigtis kažkokia beprasmybe.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [18]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/enrika-striogaite-1
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/744332
[5] https://kauno.diena.lt/print/744332?psl=2
[6] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/regimantas-tamosaitis
[7] https://kauno.diena.lt/zymes/rasytojas-2
[8] https://kauno.diena.lt/zymes/literaturologas
[9] https://kauno.diena.lt/zymes/santaka-3
[10] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/literaturasanaka
[11] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/rtamosaitis-geriau-likti-nepopuliariam-taip-saugiau-744332?komentarai
[12] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/slepikas-negaliu-kurti-knygu-nutolusiu-nuo-realybes-1158300
[13] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/slepikas-negaliu-kurti-knygu-nutolusiu-nuo-realybes-1158300#comments
[14] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/zydu-rasytojas-ir-literaturos-kritikas-i-eljasevas-ir-jo-seima-1156290
[15] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/zydu-rasytojas-ir-literaturos-kritikas-i-eljasevas-ir-jo-seima-1156290#comments
[16] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/rasytojas-petronis-nuobodulys-kartais-mums-reikalingas-kaip-ir-tyla-1143775
[17] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/rasytojas-petronis-nuobodulys-kartais-mums-reikalingas-kaip-ir-tyla-1143775#comments
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lkl-vilniaus-rytas-siauliai-8374-1170402
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-gelynai-1170373
[21] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/medininku-pasienio-punkte-kilo-gaisras-1170237
[22] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/laisves-alejos-mustyniu-bylos-dalyviai-1170154
[23] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/sveikatos-prieziuros-darbuotoju-akcija-vilniuje-1170150
[24] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/100-dienu-iki-paryziaus-vasaros-olimpiniu-zaidyniu-minejimas-1170105
[25] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/baisogala-ir-jos-apylinkes-kur-planuojama-statyti-rheinmetall-gamykla-1170017
[26] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniaus-televizijos-bokste-pristatytos-naujos-erdves-1169945
[27] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/atsisveikinimas-su-primadona-d-dirginciute-tamuliene-1169909
[28] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidento-rinkimu-debatai-1169827